Saulėlydžio komisija buvo užsimojusi didelėms reformoms, tačiau dažną jų numarino Seimas arba politikų neryžtingumas.

Andrius Kubilius didžiuojasi, kad Valstybės valdymo tobulinimo, vadinamoji Saulėlydžio, komisija sustabdė valstybės tarnybos augimą ir naujų įstaigų steigimąsi. Tačiau prieš ketverius metus tikslai buvo kur kas ambicingesni.

Viešąjį sektorių krizė nuskriaudė perpus mažiau nei privatų

Vyriausybės Saulėlydžio komisija, vadovaujama laikinosios ministro pirmininko kanclerės Jurgitos Šiugždinienės, suskaičiavo, kad viešojo sektoriaus organizacijų 2008–2011 m. sumažėjo 28 proc. Atsisakyta daug smulkių įstaigėlių, kas, žinoma, sveikintina, tačiau bendras darbuotojų skaičius sumažėjo vos 7 proc.
Saulėlydžio komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad užmokesčio fondas viešajame sektoriuje kasmet vidutiniškai mažėjo po 10 proc., tačiau 2010–2011 m. kai kuriose grupėse, pavyzdžiui, valstybės įmonėse ir viešosiose įstaigose, pakilo 10–11 proc. Ėmė gausėti ir darbuotojų ne tik akcinėse bendrovėse (13 proc.) ar valstybės įmonėse (9 proc.), bet ir viešosiose įstaigose (5 proc.).
Tačiau Saulėlydžio komisija skaičiuoja tik dalį viešojo sektoriaus – Vyriausybės valdomas ar atskaitingas biudžetines įstaigas (ministerijas, Vyriausybės, viešąsias įstaigas, valstybei pavaldžias bendroves etc.). Statistikos departamento, kuris skaičiuoja visą viešąjį sektorių, duomenimis, darbuotojų jame 2008–2011 m. sumažėjo 7,5 proc., tačiau privačiame sektoriuje – net 18,6 proc. Tad kaip beskaičiuosi – visą viešąjį sektorių ar jo dalį, išvada ta pati: jame ne tik kad neįvyko jokių ženklių struktūrinių reformų, bet netgi krizė jį paveikė pustrečio karto menkiau nei privatų.
Šiek tiek mažesnis pokyčių atotrūkis, jei lyginsime vidutinę mėnesio algą, bet ir šiuo požiūriu atrodytų, lyg paprasti valstybės žmonės gyveno vienoje valstybėje, o jos viešasis sektorius – kitoje. “Civiliokams” krizė algas sumažino dvigubai daugiau nei dirbantiems viešajame sektoriuje. Ir taip buvęs didesnis, dabar atlygis viešajame sektoriuje 13,5 proc. didesnis nei privačiame ir išlaiko kilimo tendencijas.

Valstybės tarnyba truputį atpigo
Kadencijos pradžioje žadėta kruopščiai suskaičiuoti, kiek valstybė turi valstybės tarnautojų, turėti aiškų ir paprastą valstybės tarnyboje dirbančių asmenų registrą. Tačiau užduotis nebuvo lengva: net Saulėlydžio komisijos ataskaitose tų pačių metų skaičiai skiriasi, nes susigaudyti valdininkų džiunglėse nelengva.
Saulėlydžio komisija analizavo Vyriausybei atskaitingų tarnybų ir įstaigų biurokratinį aparatą ir darbo užmokestį. Šie skaičiai truputį mažėjo: dirbančiųjų valstybės tarnyboje ir darbuotojų užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 12,4 proc., nuo 59,9 tūkst. iki  52,5 tūkst., o valstybės mokos fondo išlaidos – 17 proc. (nuo beveik 4 mln. Lt 2008 m. iki 3,3 mln. Lt 2011 m.).
Valstybės tarnybos departamentas, pridėdamas dar ir Prezidentūroje, Seime ir savivaldybėse dirbančius žmones, deklaruoja, kad jų šiandien yra 71 005. Departamento duomenimis, nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki dabar valstybės aparatas sumažėjo 8314 valdininkų, arba 10,5 proc.


Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.