Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Labas rytas, Premjere. Vakar vėlai vakare kalbėjote su Baltijos valstybių, Šiaurės šalių, Didžiosios Britanijos premjerais. Taip skelbiama, kad viešint Stokholme, Švedijoje, vakar buvote susitikę su bankų vadovais.  Tai gal pirmiausia pradedame nuo vakar vakaro susitikimų. Kokie įspūdžiai ir kaip Baltijos šalys, Šiaurės šalys mato situaciją regione, pirmiausia, ekonominę situaciją?

Norėčiau pastebėti, kad dalyvauju Stokholme jau antrą sykį tradiciniu tampančiame renginyje, konferencijoje, kur susirenka Šiaurės Baltijos regiono premjerai. Vakar Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad jis prisijungė prie puikaus regiono. Iš tikrųjų Šiaurės Baltijos regionas turi gerai besitvarkančio regiono  įvaizdį, ypač kai jį palygina su Europos pietumis. Tokia tradicija rinktis ir svarstyti labai įvairias temas yra labai naudinga. Vakar susirinkę kalbėjomės neformaliai, be abejo, daigiausia dėmesio buvo skirta euro zonos krizei, Graikijai, kitoms pietinėms Europos valstybėms. Šiandien švedų pasiūlymu pagrindinės temos, kuriose dalyvauja ir daugiau mūsų delegacijoje esančių įvairių visuomenės grupių atstovų,  diskutuosime tokias svarbias temas, kaip vyresnės kartos žmonių aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje. Antra tema – moterų dalyvavimas versle ir verslo lyderystėje. Tai temos, kurios Lietuvoje yra mažiau diskutuojamos, bet yra svarbios.  Jų diskusijose, kaip ir yra įprasta pasaulyje, priešaky  yra Skandinavijos šalys, o mums prisijungti prie tokios diskusijos ir dalyvauti tokioje diskusijoje tikrai yra svarbu ir žingeidu, galima daug naujo sužinoti ir tai bandyti vėliau perkelti į Lietuvą.

Minėjau susitikimus su bankų vadovais, švediškų bankų, kurie veikia čia ir turi didelę rinkos dalį Lietuvoje. Ką jie sako apie kreditavimo perspektyvas, kreditavimo portfelį ar planuoja jį didinti? Kokie įspūdžiai po  susitikimo?

Kaip ir visada nepraleidžiame progos susitikti ir su stambiais investuotojais į Lietuvos ekonomiką, tame tarpe ir su bankais, ir su telekomunikacijų „TeliaSonera“ vadovais. Bankai, visų pirma, džiaugiasi Lietuvos ekonomikos atsigavimu ir tuos rezultatus vertina kaip labai pozityvius ir kaip įrodymą, kad politika, kurią įgyvendinome prieš keletą metų – sunkią, sudėtingą politiką, mažinant išlaidas, mažinant deficitą – kad ji pasiteisino. Bankai ir toliau mato perspektyvas atsigaunant ekonomikai didinti mūsų verslo finansavimą. Susitikime su investuotojais, kuris vyko po susitikimo su bankininkais, kalbėjo, kad jie norėtų žymiai daugiau investuoti į Lietuvą, bet kai kuriems iš jų trūksta, finansiniams investuotojams trūksta, į ką investuoti. Jie norėtų matyti daugiau įmonių akcijų kotiruojamų biržose ir panašių dalykų. Pokalbiai buvo vertingi ir aš tikiu, kad tokių pokalbių metu leidžiama geriau suvokti vieniems kitų darbus, perspektyvas, matymus. Tai leidžia komfortiškiau jaustis tiems patiems investuotojams mūsų ekonomikoje, o jų dalyvavimas mūsų ekonomikoje mums yra labai svarbus.

O yra dalykų, dėl kurių skundžiasi, tarkim, investuotojai, svarbiausių dalykų?

Na, nemažai kalbėjom apie įvairius, sakyčiau, jau techninius dalykus su telekomunikacijų kompanijos vadovais, kurie yra susirūpinę dėl kai kurių taisyklių, dėl kai kurių konkursų, vykstančių Lietuvoj. Tą susirūpinimą mes suprantam ir perduosim jų rūpesčius dėl kai kurių dalykų toms institucijoms, kurios yra atsakingos už reglamentavimą, už konkursų skelbimą. Tai irgi yra, kaip pasakyt, natūrali, normali patirtis ir praktika. Bet kartu galėjom džiaugtis, kad Lietuvoj, sakykim, tose pačiose telekomunikacijose yra sukurta labai efektyviai veikianti konkurencinė rinka ir dėl to mūsų vartotojai gali gauti pačias geriausias paslaugas už mažiausią kainą. Kartais tai pačiom kompanijom sukelia papildomo galvos skausmo, nes jie negali gauti tokių pelnų, apie kokius jie, galbūt, svajotų ir kokius jie gauna gretimose valstybėse.

O, beje, grįžtant dar prie švediškų bankų – jie pajuto kažkaip „Snorą“? Pajuto „Snoro“ bankrotą? Ar turėjo tiems bankams kokią nors įtaką tai, kas čia atsitiko metų pabaigoj su „Snoru“ ?

Na, visi vertina visą tą reikalą kaip įrodymą, kad valstybė – Lietuvos bankas, Vyriausybė, Seimas – su tokia tikrai nemažo iššūkio problema iki šiol tvarkosi tikrai efektyviai, skaidriai ir gerai. Tai taip ir vertinama. O svarbus dalykas yra tai, kad bankinė sistema po tokio tikrai nemažo šoko, kaip rodo visi skaičiai, jinai grįžta į normalią būseną. Tą rodo ir palūkanos, ir tarpbankinis skolinimasis, ir daug kitų dalykų, kuriuos galima matyti Lietuvoj net ir nevažiuojant į Švediją.

Ir pelnai bankų grįžta į prieškrizinį lygį.

Taip, pelnai bankų grįžta. Na, tai nėra susiję konkrečiai su tuo pačiu „Snoru“ kaip nors, bet iš tikrųjų praeitų metų duomenys rodo, kad bankų pelnai grįžta į iki krizinius lygmenis. Tai irgi yra gerai, tai dar vienas požymis, kad Lietuva krizę įveikia ir ekonomika, verslas, verslo finansavimas pradeda vis labiau veikti įprastinėm sąlygom. Būtų gerai, kad neskaudėtų galvos dėl euro zonos problemų ir dėl euro zonos reikalų. Kaip jau minėjau, vakar su premjerais aptarėm, kaip reikalai gali klostytis ir blogesniu scenarijum, ir lengvesniu scenarijum. Na, to rūpesčio yra pakankamai daug ir akivaizdu, kad Lietuva nors ir nebūdama euro zonos narė, nors ir būdama pakankamai toli nuo tų pačių Europos pietinių valstybių, bet, kaip ir kitos Europos valstybės, jeigu reikalai klostysis blogesne linkme, tai pajusim.

Premjere, šią savaitę taip pat turėjote susitikimą su „Gazprom export“ vadovu ponu A. Medvedevu. Reakcijų po to susitikimo yra nemažai. Energetikos ministras sako, kad „Gazpromas“ galėtų valdyt iki trečdalio perdavimo tinklų, kai bus įgyvendintas trečias paketas. Vis dėlto, diskusijoje yra aptariama, kad tai galėtų prieštarauti pačiai skaidymo filosofijai, pačiai direktyvai. Na, kodėl skaidant vėl į perdavimą reikėtų įsileiti „Gazpromą“? Ką atsakytumėte?

Pirmas dalykas – tai pokalbis buvo konstruktyvus, gana ilgokas, bet konstruktyvus. Reikia pasidžiaugti, kad po ilgo laiko tarpo, kai mes vis kviesdavom „Gazpromo“ vadovus aptarti „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarką ir dujų kainų politiką, ir į tai nebūdavo tinkamai atsakoma, tai dabar jau patys „Gazpromo“ vadovai šio susitikimo norėjo ir siekė. Ir mes iš tiesų džiaugiamės ta galimybe su jais aptarti  visus reikalus. Galbūt svarbus pasikeitimas yra tas, kad Lietuva, kaip turbūt ir kitos Baltijos valstybės, ir Lietuvos stambiausi dujų vartotojai, tame tarpe ir Achema – visi mes esame „Gazpromo“ vidinėje struktūroje perkelti į „Gazprom export“ skyrių, kuris dirba su visais Europos vartotojais. Iki šito perskirstymo mes priklausėme „Gazprom“ vidinėje struktūroje esančiam padaliniui, kuris rūpinosi „Gazprom“ dujų tiekimu vadinamoms NVS šalims. Tai štai šis pasikeitimas ir noras kalbėtis, visų pirma, turėtų būti vertinamas kaip tam tikras pozityvesnis ženklas. Antras dalykas – dėl „Gazpromo“ požiūrio į mūsų vykdomą reformą, į europinių direktyvų įgyvendinimą, „Gazpromo“ atstovai labai aiškiai pabrėžė, kad tai yra suvereni Lietuvos teisė, jie tos teisės visiškai nediskutuoja ir neginčija. Jiems galbūt terminų klausimas šiek tiek iškilo. Bet mes taip pat išdėstėme, kaip mes matome po viso direktyvos įgyvendinimo ir atskyrimo atskirų veiklų ir atskirų kompanijų veikimo tose veiklose (perdavime ir skirstyme, ir kituose dalykuose), toliau bendrą darbą su „Gazpromu“. Aš įteikiau jam ir laiške išdėstytus pasiūlymus, kuriuos vėliau įvardino ir Arvydas Sekmokas, kad mes matytumėm  „Gazpromą“ kaip finansinį investuotoją, neturintį lemiamo balso sprendimuose, dalyvaujant mūsų perdavimo srities operatorių eteryje perdavimo tikslais.

Koks to tikslas, Premjere? Koks tikslas tiekėją įsileisti į perdavimą?

Tikslas yra vienas – „Gazpromas“ vis tiek lieka svarbus  strateginis partneris. Todėl visiškai natūralu, jog „Gazpromui“ rūpi perdavimas į Kaliningrado sritį ir tranzitas į Kaliningrado sritį. Čia aš nematau tame  nieko blogo, nes neturint lemiamo balso, būnant tiktai finansiniu investuotoju, sprendimus priiminėtų Lietuvos valstybė, turinti lemiamą balsą tokiame perdavimo sistemos operatoriuje ir  dėl to čia nereikėtų per daug pergyventi.

Jūs pripažinote, kad dėl terminų yra pastabų iš „Gazpromo“. Dėl trečiojo paketo įgyvendinimo terminų. Ar vardan mažesnių dujų kainų tuos terminus stumti reikėtų ar ne? Kaip Jūs manote?

Pirmas dalykas, terminai, kurie numatyti Lietuvos įstatyme, kad 2014 m. sistema turi būti pertvarkyta, išplaukia iš Europos Sąjungos direktyvų. Mes neturime kokių nors išimčių ar galimybių taikyti išimtis – mes pažeistume Europos Sąjungos teisę. Antras dalykas, mums patiems šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, kiek galima greitesnis, bent jau iki 2014 m. pabaigos, nes tuomet jau turėtume turėti veikiantį suskystintų dujų terminalą. Jo veikla būtų sudėtinga, jeigu iki to laiko nebūtų atliktas perdavimo sistemos atskyrimas nuo visų kitų tinklų ir neatsirastų galimybė  perdavimo sistemą tvarkyti kaip visiškai nepriklausomą ir viešą infrastruktūrą.  Tą esame išdėstę „Gazpromo“ vadovams. Toliau reikia diskutuoti dėl tos tvarkos įgyvendinimo. Su kitu „Lietuvos dujų“ akcininku „E.ON“ kompanija,  diskusijos vyksta labai konstruktyviai.  Yra pasiekta nemažai susitarimų, tame tarpe dėl viso sistemos pertvarkos įgyvendinimo. Aš tikiu, kad konstruktyviai galima bus kalbėtis ir su „Gazpromo“ atstovais, dalyvaujant ir Europos Komisijai.

Pone Premjere, „Lietuvos rytas“ vakar rašė, kad 2009 m. Jūs rūpinotės, rašėte asmeninius laiškus, kad būtų sumažinta dujų kaina verslo įmonei „Achema“. Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti šią informaciją?

Mes tikrai rūpinamės visomis įmonėmis, kurioms iškyla kokių nors rūpesčių  kitose  valstybėse. Tame mes matome savo svarbią užduotį. Jeigu mums pavyksta ir galime kuo nors padėti, galime tik pasidžiaugti. Nors dabar, štai, lyg ir tenka girdėti kritiškų pastabų, kad rūpinamės dujų tiekimu „Achemai“. Ir ne tiek dėl kainos, o ir dėl to, kad jie irgi būtų kaip galima greičiau perkelti į  „Gazprom export“ padalinį.

Čia tas vienos įmonės išskyrimas, galbūt, užkliūna žmonėms. Ar Jūs dėl kiekvienos įmonės galėtumėte rašyti tokius laiškus?

Absoliučiai, ir galiu tik vardinti ir vardinti. Kiek mes dabar dirbam, kad Latvijoje neturėtų problemų “IKI” parduotuvių tinklas, susidūręs su  didelėmis problemomis. Kiek tenka padėti pastangų rūpinantis Lietuvos įmonėmis Balkanuose, Serbijoje ir kitose šalyse. Kiek tenka padėti pastangų rūpinantis atskiromis įmonėmis, pavyzdžiui,  Kijeve, Ukrainoje. Tai yra mūsų užduotis, mūsų rūpestis. Tų įmonių problemų sprendimas yra sudėtinė mūsų darbos dalis ir galime tik pasidžiaugti, jeigu pavyksta ką nors pasiekti. Čia pabrėžčiau dar daugiau. Dėl „Gazpromo“ dujų kainų tiek „Achemai“, tiek kitiems Lietuvos vartotojams man teko ne tik laiškus rašyti. 2010 m. pradžioje man teko tiesiogiai kalbėtis su Rusijos premjeru V. Putinu ir labai aiškiai išdėstyti tuos pačius motyvus, kuriuos dėstėme ir anksčiau laiškuose, kuriuos ir dabar dėstome. Galiu pasidžiaugti, kad kai kurie poslinkiai įvyko. Aš nežinau, ar dėl mano laiškų, ar kalbų, ar dėl kitų dalykų, bet  norėčiau pastebėti, kad iš pokalbio su ponu A. Medvedevu paaiškėjo, o gal buvo patvirtinta tai, ką mes jau ir taip  žinojome ir dėl ko ginčijomės Lietuvos teismuose, kad „Lietuvos dujų“ kompanija, kuri turi derėtis dėl dujų kainų visiems kitiems vartotojams, deja, kompanijos vadovybe savo darbo tinkamai neatliko. Todėl viena iš priežasčių, bent jau iš „Gazpromo“ pusės įvardijama,  kodėl Lietuvos kiti vartotojai kol kas neturi mažesnių kainų, ta priežastimi buvo įvardinta tai, kad  „Lietuvos dujos“ normalių derybų, normalaus reikalavimo Lietuvos vartotojams gauti mažesnes kainas jiems iki šiol nebuvo tinkamai suformulavę.

Bet kas yra „Lietuvos dujos“? „Lietuvos dujų“ trečdalį akcijų valdo Energetikos ministerija. Tai kur čia problema ?

Mes valdome, bet turiu priminti, kad du trečdalius valdo „Gazpromas“ ir valdo „E.ON“  kompanija. Todėl mes, būdami mažaisiais akcininkais ir negalinčiais  įtakoti „Lietuvos dujų“ vadovybės veiklos, nes neturime tiek daug akcijų, savo teises ir savo vartotojus giname išnaudodami Lietuvos įstatymus ir eidami į teismus. Tas jau pradėta nuo praeitų metų ir tai nesukelia didelio džiaugsmo „Gazprom“ kompanijai. Bet ką jau ir sakiau, pokalbio metu gavome labai aiškių  paliudijimų, kad mes elgiamės visiškai teisingai.

Telefonu iš Stokholmo Ministras pirmininkas Andrius Kubilius tiesiogiai „Žinių radijui“. Ačiū, kad sutikote pasikalbėti ir iki kitų susitikimų.