Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį gandais pavadino vis dažnesnius pranešimus apie galimą Lenkijos koncerno valdomos naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimą.

Pirmąją darbo dieną po atostogų ministras pirmininkas sakė, kad komentarų vertų realių faktų apie įmonės “Orlen Lietuva” pardavimą nėra. Energetikos ministras teigė informacijos paprašęs iš Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje.

“Pusantrų ar beveik dvejus metus girdžiu panašius gandus, informacijas, bet nematau jokių realių faktų, kuriuos reikėtų komentuoti. O į gandus mes nereaguojame”, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė A.Kubilius.

“Pastoviai girdime tariamas naujienas, kad derasi ar jau susitarė, ar parduoda. Dar kovo mėnesį lankydamasis Maskvoje, susitikdamas su premjeru Vladimiru Putinu, girdėjau kad jau sutarties projektas yra. Kol nėra realių faktų, mes neturime, ką komentuoti”, – sakė premjeras.

A.Kubilius atsisakė komentuoti, ar “Orlen Lietuva” pardavimas galėtų būtų grėsmė Lietuvai: “Kai bus kokios nors konkrečios žinios, tada svarstysime ir komentuosime. Dabar tikrai neturiu ką komentuoti”.

Ministras pirmininkas teigė, kad esantys gandai “neskatina” imtis papildomų veiksmų spręsti logistikos problemas, kuriomis garsiai skundžiasi Lenkija.

“Tai, kad Lenkijos pusė nesugeba paneigti gandų apie tai, kad planuoja parduoti Mažeikių naftos akcijas, nesuteikia mums papildomų paskatų ieškoti kokių nors papildomų būdų spręsti logistikos problemas”, – sakė A.Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat tikino, kad oficialios informacijos apie naftos perdirbimo gamyklos pardavimą nėra. Jis teigia paprašęs tokių duomenų iš Lenkijos ambasadoriaus.

“Jokių oficialių duomenų apie pardavimą. (…) Turime informaciją tik iš žiniasklaidos ir kartu paprašiau Lenkijos ambasadorių, kad oficialios institucijos Lenkijos – būtų malonu, jeigu pateiktų informaciją apie realius planus”, – žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Viešojoje erdvėje apie “Orlen Lietuva” pardavimą dar aktyviau imta diskutuoti po to, kai Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura” pateikti išvadas dėl galimo gamyklos pardavimo.

Daugumos apžvalgininkų teigimu, potencialiais “Orlen Lietuvos” pirkėjais galėtų būti Rusijos naftos bendrovės.

Anot A.Sekmoko, “patarėjo pardavimui pasamdymas dar nereiškia paties pardavimo”.

“Pardavimas visada galėjo būti ir nepasamdžius konsultanto. Jokių esminių pokyčių šiandien aš negaliu pasakyti, kad mes matome, jokios oficialios informacijos mes neturime. Situacija niekuo nesikeičia daugiau kaip pusę metų”, – tikino ministras.

A.Sekmokas sako, kad naftos perdirbimo bendrovės vadovai nedarė spaudimo, jog Lietuva parduotų valstybės valdomą bendrovę “Klaipėdos nafta”.

“Buvau susitikęs su “Orlen Lietuva” direktoriumi, ir jokio tiesioginio spaudimo dėl “Klaipėdos naftos” nemačiau. Iš tikrųjų aš manau, kad abi įmonės yra ekonomiškai susijusios – naftos produktų krova per “Klaipėdos naftą”. O “Klaipėdos nafta” yra strategiškai svarbi Lietuvai įmonė, ir ji neplanuojama parduoti”, – sakė ministras.

“PKN Orlen” įsigijo “Orlen Lietuvą” (tuometinę “Mažeikių naftą”) iš Rusijos “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.