BFL

Premjeras Andrius Kubilius realistiniu ir apskaičiuotu vadina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo modelį ir palaiko siūlymą žmonėms leisti pasirinkti, ar likti sistemoje, ar ne.

“Mes vertiname finansines perspektyvas, ir turiu pasakyti, kad jas vertiname labai atidžiai skaičiuodami, kaip gali klostytis Lietuvos finansinė perspektyva, kaip gali klostytis Europos finansinė perspektyva, kuri taip pat nėra labai aiški, ir todėl ir pasirenkame tokį variantą, kurį galime realiai įgyvendinti”, – sakė A. Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Pasak Vyriausybės vadovo, jeigu ateityje po metų kelių pasirodys, kad galimybės yra geresnės, negu dabar numatoma, neatmetama, kad modelis bus peržiūrėtas.

“Bet šiuo atveju mes labai aiškiai skaičiuojame, kad iki 2020 metų ne tik privatus kaupimas turėtų būti realizuotas kaip numatyta įstatyme, bet “Sodra” turi ir išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, “Sodra” turi atsiskaityti su biudžetinėmis paskolomis ir pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai turi būti išspręsti”, – sakė A. Kubilius.

Premjeras palaiko siūlymą leisti žmonėms apsispręsti, ar kaupti toliau, ar grįžti į “Sodrą”.

“Mes manome, kad krizės metu ir po krizės šiek tiek peržiūrime pačią kaupimo sistemą, tai žmonės turi turėti galimybę pasirinkti – ar jie lieka sistemoje, ar jie grįžta”, – sakė A. Kubilius.

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.

Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.