Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad Lietuvos politikams užteks “jėgų” pataisyti savo sprendimą neleisti pavardžių dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Toks sprendimas, pasak premjero, yra netinkamas atsisveikinimas su šeštadienį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačinskiu).

“Dar viena priežastis to yra paprasti mūsų, Lietuvos, kompleksai. Tikiuosi, kad rasis jėgų tokią klaidą ištaisyti ir nepalikti sau ant sąžinės tikrai netinkamo atsisveikinimo su Lechu Kaczynskiu. Čia jau Seimo reikalas įvertinti, kas yra svarbiau: pagarba žuvusiam prezidentui, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė ar mūsų vidinės nuoskaudos”, – Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

L.Kaczynskis Lietuvoje lankėsi praėjusį ketvirtadienį – tą pačią dieną, kai Seimas atmetė Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys antradienį sakė, jog šalies vadovė palaikė pastarąjį Vyriausybės siūlymą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo, o Seimui jį atmetus, teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išspręsti šį klausimą.

“Iš tiesų galbūt tas klausimas yra per daug politizuotas. Galbūt abiejose pusėse pakanka – tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje – radikaliau nusiteikusių politikų, kurie šitą klausimą eskaluoja. Prezidentė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios yra kalbėjusi, kad šio klausimo išsprendimas yra vienas iš prioritetų jos darbų sąraše”, – Žinių radijui antradienį sakė L.Balsys.

Jo teigimu, prezidentė šį klausimą laiko svarbiu dvišaliams santykiams su Lenkija.

“Ypač kalbant apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, ji (prezidentė – BNS) nuosekliai, ir būdama Varšuvoje, ir per kitus susitikimus su prezidentu Lechu Kaczynskiu, yra tą klausimą kėlusi. (…) Vyriausybės siūlymas, kaip tą problemą būtų galima spręsti, t.y. įteisinti lotyniškais rašmenimis nelietuviškų raidžių rašybą, buvo palaikomas iš prezidentės pusės”, – sakė prezidentės atstovas spaudai.

Anot L.Balsio, turint omenyje, kad Lenkijos lietuviai gali savo pavardes rašyti lietuviškai, “to pariteto, prezidentės manymu, iš tiesų reikėtų laikytis”.

“Čia iš tiesų daugiau turbūt yra politinis klausimas negu lingvistinis, lingvistai irgi pripažįsta, kad čia daugiau ne kalbinis klausimas, o žmogaus nuosavybės klausimas, nes vardas ir yra nuosavybė”, – dėstė L.Balsys.

Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.