Birželį mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimo įamžinimo komisijai ketvirtadienį pristatyti šeši projektai, kaip Antakalnio kapinėse Vilniuje reikėtų įrengti prezidentų panteoną.

“Visi komisijos nariai buvo už tai, kad nereikėtų atidėlioti ir skelbti dar vieno konkurso, kad galima dėl tų pateiktų variantų balsuoti, komentuoti (…) ir mūsų nuomonės daugeliu atveju labai panašios buvo”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Daugiausia palankumo sulaukęs variantas turėtų paaiškėti penktadienį, tačiau, anot ministro, tai neturėtų reikšti, kad būtent toks jis ir bus statomas Antakalnio kapinėse, esą visi siūlymai sulaukė pastabų, kaip juos reikėtų koreguoti. Koks galutinis projektas bus statomas Antakalnyje, turėtų paaiškėti maždaug per mėnesį, nes dar reikia patikrinti autorių kvalifikaciją.

“Pastabos daugiausia buvo tos – kad tai būtų perspektyvinis, ne vieno žmogaus kapas, o panteonas, valstybės vadovų laidojimo vieta, kur turėtų gražiai susidėlioti perspektyva”, – sakė komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.

Pirmajame variante siūloma tarp Sausio 13-osios ir Nepriklausomybės akto signatarų palaidojimo vietos pastatyti Valstybės vadovų alėją. A.M.Brazausko kapavietę sudarytų granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva.

Antrajame variante valstybės vadovų atminimą siūloma pagerbti trispalvės spalvų pjedestalais. Ant A.M.Brazauskui skirto pjedestalo siūloma pastatyti jo biustą. Trispalviais pjedestalais būtų pagerbti ir Nepriklausomybės akto signatarų.

Trečiąjį variantą sudarė skulptūrinė valstybės vadovų siena, atskirta nuo kitų kapų. Ant šios, į tris dalis padalytos sienos, pasak autorių, turėtų būti išdėstyti metaliniai portretiniai bareljefai su 32 valstybės vadovais nuo Mindaugo laikų, tarpukario laikų prezidentų bareljefai ir prezidentų nuo Nepriklausomybės atkūrimo bareljefai. Į Antakalnio kapines siūloma iš dabartinių kapaviečių perkelti kitų prezidentų kūnus.

Ketvirtuoju projektu siūlyta statyti vienodus paminklus ir mirusiems valstybės vadovams, ir signatarams trispalvės motyvais. Tai būtų pailgi antkapiai su portretais.

Penktajame variante siūloma juodus antkapius šalies vadovams statyti, lyg ant raudono kilimo, t.y. raudono granito, o kiekvienam kapui būtų parinktas atskiras šalies vadovo vaizdavimas. Visa kalno kompozicija nuo Sausio 13-osios aukų kapų iki kalno viršaus būtų baigta kolumbariumu.

Šeštuoju variantu siūloma lakoniškai ir rezervuotai įrengti vadovų kapus. Vieninteliu išskirtiniu akcentu taptų granito kryžius.

Komisija buvo gavusi ir septintąjį variantą, tačiau, atsižvelgiant, kad jis gautas per vėlai, nuspręsta jo nesvarstyti.

Pasak ministro, konkurso prizinis fondas siekia 23 tūkst. litų, o prezidento atminimui įamžinti skirta suma dar nėra aiški.

“Prezidento kapavietei, manau, tikrai taupyti nederėtų”, – kalbėjo A.Gelūnas.

A.M.Brazausko dukra Audronė Usonienė teigė, norinti, kad jos tėvo įamžinimo vieta būtų lakoniška ir graži.

“Aš tiesiog norėčiau, kad tai būtų garbingai įamžinta”, – kalbėjo prezidento duktė.

Pirmadienį ant Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės Vilniuje sienos A.M.Brazauskui atminti buvo atidengta paminklinė lenta.

Rokiškyje pernai rugsėjo pabaigoje ant namo, kuriame gimė prezidentas, atidengta atminimo lenta. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba A.M.Brazausko vardu pavadino su to paties vardo gimnazija besiribojantį miesto parką, inicijavo memorialinės lentos gamybą. Šiame mieste A.M.Brazauskas lankė mokyklą.

Prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė praėjusių metų birželio 26 dieną Vilniuje.

Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.