Pasinaudodamas vakarietiškais rinkimų metodais sėkmingai pasirodęs per Maskvos mero rinkimus, Aleksejus Navalnas pažymėjo naujo etapo Rusijos politikoje pradžią, tačiau kalbėti apie didelę grėsmę Vladimiro Putino režimui dar gerokai per anksti.

„Mes stovime čia, nes Aleksejus Navalnas padarė stebuklą – žmonės išėjo į gatves ir tiki, kad atėjo permainų metas“, – šypsosi Maskvoje gyvenanti jauna dainininkė Nadežda Kritskevič. Maskvos mero rinkimuose dalyvavęs A.Navalnas jai, kaip ir nemažai daliai miestiečių, asocijuojasi su nauju, skaidresniu ir demokratiškesniu jei ne visos Rusijos, tai bent sostinės valdymu.
Tokie lūkesčiai nėra iš fantastikos srities. Jaunas ir entuziastingas opozicionierius, kurio vardą Vladimiras Putinas primygtinai vengia net ištarti, vadovavosi sena amerikietiška taisykle, kad rinkimuose surinktų balsų kiekis yra tiesiog proporcingas kampanijos metu paspaustų rankų skaičiui, – remdamasis tokia vakarietiška metodika jis metė rimtą iššūkį Kremliaus statytiniui Sergejui Sobianinui. Nors pirmą kartą po dešimties metų pertraukos surengtus tiesioginius rinkimus S.Sobianinas laimėjo jau pirmajame ture oficialiai surinkęs 51 proc. balsų, visų dėmesys krypo į A.Navalną, kuriam pavyko gauti opoziciniam kandidatui neregėtus 27 proc., arba 630 tūkst., balsų ir įrodyti, kad Maskvoje siaučia permainų vėjai.
„Nematau šios minios pabaigos, bet faktas, kad čia stovite lyjant, įrodo, jog padėtis keičiasi, – sau įprastu stiliumi rėžė charizmatiškasis A.Navalnas, viena ranką apkabinęs svarbų vaidmenį rinkimų laikotarpiu suvaidinusią žmoną Juliją. – Žinome, kaip paversti šią augančią politinę mašiną garvežiu, nušluosiančiu „Vieningąją Rusiją“. Mes esame jėga!“
Vis dėlto permainų viltys, kurias skubotai ir itin entuziastingai po sėkmingo pasirodymo su A.Navalnu sieja Vakarų žiniasklaida ir apžvalgininkai, neturėtų kurti iliuzijų: norint išvysti realų V.Putino sukurtos valdžios vertikalės aižėjimą reikės nueiti dar labai ilgą kelią.

Pirmoji „vakarietiška“ kampanija Rusijoje

Dar rugpjūčio pradžioje toks sėkmės scenarijus atrodė sunkiai įgyvendinamas. 2011 m. didžiuliuose mitinguose prieš V.Putino režimą aktyviai dalyvavęs A.Navalnas atsidūrė valdžios taikinyje ir buvo nuteistas penkeriems metams už valstybinei įmonei priklausančios medienos grobstymą, tačiau bent laikinai paleistas į laisvę pateikus apeliaciją.
Kremlius vylėsi pademonstruoti galią ir per balsavimą nušluoti ambicingąjį oponentą, todėl ne tik netrukdė, bet netgi padėjo A.Navalnui rinkti parašus Maskvos mero, vadovaujančio 12 mln. žmonių miestui su metiniu 52 mlrd. JAV dolerių biudžetu, todėl laikomo įtakingiausiu tiesiogiai renkamu pareigūnu po prezidento, rinkimams.
Kitaip nei S.Sobianinas, kuris pasikliovė per trejus mero kėdėje praleistus metus susikurtu įvaizdžiu bei mėgavosi Kremliaus atveriamais žiniasklaidos ištekliais (populiariausio Pirmojo kanalo žiniose jis pasirodė net 24 kartus per šešias savaites), A.Navalnas laikėsi amerikietiško tipo agitacijos strategijos: bendravo su rinkėjais viešuose renginiuose, pasitikdavo juos prie metro stotelių, aktyviai dalijo lankstinukus.
Rinkimų agitacijai A.Navalanas, prisistatantis kaip paprastas daugiabutyje gyvenantis, šeimą mylintis maskvietis, sugebėjo ne tik sutelkti tūkstantinį būrį jaunų, demokratiškai mąstančių savanorių, bet ir surinkti daugiau nei 3 mln. dolerių smulkių aukų – tai neregėtas skaičius šalyje, neturinčioje praktiškai jokios panašaus pobūdžio filantropijos kultūros. „Navalno komanda“, arba „N karta“, – taip Vakarų spauda praminė savanorius, sužavėtus naujojo lyderio užsidegimo ir įsitraukusius į šį politinį eksperimentą, kuriam Kremlius, nors ir kaišiojo pagalius į ratus, tačiau skersai kelio beveik nestojo.
Pats A.Navalnas teigia nemažai idėjų pasisėmęs iš amerikiečių politinio serialo “Blakė” („The Wire“). „Charizmatiškas 37-erių metų teisininkas su džinsais ir baltais marškiniais atraitotomis rankovėmis savo stiliumi puikiai derėtų greta amerikiečių politikų. Šalyje, kurioje politiniai sprendimai priimami už Kremliaus sienų, tai visiškai nauja“, – rašo britų žurnalas „The Economist“.
Tikėtina, kad A.Navalnas šių gudrybių išmoko JAV, kur 2010 m. šešis mėnesius praleido lyderystės ugdymo programoje – dėl šio fakto jam bandoma prikišti Amerikoje parengto šnipo etiketę.
Tačiau jaunajam politikui, kurio agitacija rėmėsi šūkiu „Pakeiskime Rusiją – pradėkime nuo Maskvos“, tai nė motais. Kampanijos pradžioje A.Navalnas dar ieškojo savo stiliaus ir nebuvo tikras, ką turi sakyti minioms. Tačiau kampanijai baigiantis jis tapo visiškai savimi pasitikinčiu politiku, pasiryžusiu atsakyti į bet kokį klausimą.
Akivaizdu, kad jo metodai veikė. „Navalnas mane įtikino. Buvau apie jį girdėjusi, tačiau maniau, kad jis – eilinis vagis, siekiantis valdžios tik tam, kad gautų asmeninės naudos. Bet kai gavusi lankstinuką atėjau į renginį, man atsivėrė akys – žinojau, už ką balsuosiu“, – entuziastingai tikino pensininkė Tatjana Petrovna.
Jai antrino A.Navalno tinklaraščio įkvėptas laisvasis žurnalistas Aleksejus Šagalas: „Mes turime susivienyti. Tai istorinis momentas. Užteks stagnacijos!“

Lyderis, suvienijęs aktyvius piliečius

Nors rinkimų kampanijos pradžioje sociologų apklausos A.Navalnui žadėjo vos 3 proc. balsų, šis skaičius sparčiai didėjo ir galiausiai pasiekė beveik 20 proc. Tačiau galutinis rezultatas pranoko net ir didžiausių optimistų lūkesčius: nepaisant to, kad opozicionieriui nepavyko iškopti į antrąjį turą, S.Sobianinui palankus absoliučią daugumą užtikrinantis rezultatas kybojo ant plauko – vos 31 tūkst. balsų.
Entuziazmo nestokojantis A.Navalnas rezultatą apskundė, reikalaudamas dalies balsų perskaičiavimo, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, valdžios institucijų palaikymo nesulaukė. Tiesa, net ir nepriklausomi rinkimų stebėtojai šį sykį pripažįsta, kad užfiksuoti pažeidimai yra palyginti smulkūs, palyginti su tuo, kas dėjosi 2011 m. renkant parlamentą.
„Jau seniai laukiau naujosios kartos politikų, kurie norėtų realios valdžios ir dėl jos kautųsi, o ne paverstų politiką verslu ir viso labo parduotų balsus Kremliui, – sakė politologas Stanislavas Belkovskis. – Ateina jauni žmonės, kurie nušluos vilčių nepateisinusią senąją kartą.“
Maskvos analitinio „Carnegie“ centro ekspertės Mašos Lipman teigimu, A.Navalnas sugebėjo pasinaudoti pilietiniu aktyvumu, kuris jau keletą metų laukė, kol galės prasiveržti. „Jų darbai susiję su kūryba bei individualiais tikslais, todėl šie rinkėjai atsikratė įprasto požiūrio „niekas nuo mūsų nepriklauso“ – jie pasikliauja savimi“, – apie naująją, išsilavinusią bei demokratiškai mąstančią piliečių kartą atsiliepė analitikė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.