Metų vadovas. Sparčiai augančios ir jau daugiau nei šimte užsienio rinkų dirbančios telekomunikacijų bendrovės „Ruptela“ įkūrėjas ir vadovas Andrius Rupšys sako, kad įmonė tempo lėtinti neketina.

Kai su Andriumi Rupšiu kalbėjomės maždaug prieš pusę metų, „Ruptela“ dar įsiteko kur kas mažesnėse patalpose, o dabar vos telpa naujose, gerokai didesnėse. Vadovas svarsto, kaip užimti dar vieną aukštą. Darbuotojų iš tikrųjų šmėžuoja daugiau nei praėjusį kartą. A.Rupšys – taip pat šiek tiek kitoks: nors atrodo toks pat entuziastingas ir nuoširdus, šįkart sėdi „rimtam“ verslininkui labiau nei aną kartą pritinkančiame kabinete ir vietoj languotų marškinėlių vilki kostiumą.

Proga, kuria „Veidas“ pas jį lankosi, kitokia nei aną kartą. Nors ir norime pasveikinti poną Andrių su gimtadieniu, kuris kaip tik bus kovo pabaigoje, šį kartą ateiname kalbėtis ne vien kaip su IT rinkoje santykinai mažai žinomos, bet puikius ir inovatyvius dalykus kuriančios perspektyvios įmonės generaliniu direktoriumi, bet ir kaip su „Veido“ išrinktu geriausiu 2014 metų vadovu.

Telekomunikacijų bendrovė „Ruptela“ kuria programinę įrangą ir konstruoja originalius prietaisus, kurie vos prisėdus prie kompiuterio ekrano leidžia stebėti ir valdyti krovinių judėjimą visame pasaulyje (sunkvežimių vietą, greitį, sustojimus, vairuotojų informaciją ir kt.), taip pat tam tikrus aktualius parametrus (degalų lygį talpykloje, temperatūrą ar specifinę klientams reikalingą informaciją). Tai „Ruptelos“ klientams leidžia gerokai sumažinti logistikos sąnaudas, optimizuoti procesus ir netgi sumažinti avaringumą.

Už sėkmingą veiklą „Ruptela“ buvo ne kartą įvertinta ir apdovanota. Tarkime, Žinių ekonomikos forumas ją pripažino „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone 2011“, Lietuvos transporto lyderių rinkimuose ji apdovanota kaip „Perspektyviausia įmonė 2013“, Lietuvos verslo konfederacijos „Metų paslauga 2013“ rinkimuose „Ruptelai“ įteiktas Metų paslaugos transporto sričiai apdovanojimas už ekonomiško vairavimo sprendimą, taip pat ji ne kartą gerai įvertinta verslo augimo „Gazelė“ konkurse, pateko į „Technology Fast 500 EMEA“ sąrašą.

Negana to, „Ruptela“ dvejus metus iš eilės pateko į tarptautinės audito ir verslo konsultacijų milžinės „Deloitte“ sudaromą sparčiausiai augančią technologijų įmonių Vidurio Europos regione „CE Technology Fast 50“ reitingą (2013 m. buvo penktoje, 2014 m. – septintoje reitingo vietoje). Pernai asociacija, vienijanti Lietuvos informacinių technologijų įmones, „Infobalt“ įteikė jai apdovanojimą „IT sektoriaus viltis“. Kaip tikina „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis, šiuo metu A.Rupšys yra vienas inovatyviausių vadovų Lietuvos informacinių technologijų sektoriuje.

Paminėtina, kad „Ruptela“ giriama ne tik už inovatyvumą ir greitą plėtrą, bet ir už atsakingą požiūrį į aplinką. Ji yra gavusi ir „Eco-Drive“ metų paslaugos įvertinimą už tai, kad jos produktai ir paslaugos leidžia optimizuoti degalų panaudojimą (parodomas neekonomiškas važiavimas) bei mažinti taršą.

Įspūdingai atrodo ne tik ši jaunos įmonės „garbės siena“, bet ir jos finansiniai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2012 iki 2014 m. „Ruptelos“ pardavimo pajamos šoktelėjo bene dvigubai – nuo 15,14 mln. iki 30,03 mln. Lt. Eksporto apimtys taip pat – nuo 11,42 mln. iki 20,3 mln. Lt. Nauji produktai iš to sudaro 75 proc. 2013 m. ir 85 proc. 2014 m.

Gražu pažiūrėti ir į tai, kaip didėjo įmonės sumokami mokesčiai valstybei: 2012 m. tai sudarė 1,18 mln., 2013 m. – 2,4 mln., pernai – jau 4,87 mln. Lt.

Įmonė šiuo metu jau turi įkūrusi šešis padalinius užsienio valstybėse. Čia reikėtų pabrėžti, kad jos „smegenys“ telkiasi Lietuvoje (kitaip tariant, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra vykdoma čia), nes, „Ruptelos“ požiūriu, kuo daugiau darbo vietų, ypač kuriančių didelę pridėtinę vertę, reikia kurti vietoje.

Dideli pokyčiai ir rezultatai, pasiekti per trumpą laiką, nestebina. Susidaro įspūdis, kad nuolatinis keitimasis apskritai yra vienas esminių „Ruptelos“ bruožų. Nuo 2007-ųjų, kai A.Rupšys su žmona Aira įkūrė „Ruptelą“, įmonė nenustojo judėti į priekį ir kiekvienais metais tampa vis rimtesne žaidėja tarptautinėje rinkoje.

„Įdomu, kad mūsų įmonės darbuotojai pamato labai daug per labai trumpą laiką: buvome maža įmonė, netrukus tapome palyginti didelė; vieni skyriai kūrėsi, kiti jungėsi, atsirado naujų produktų. Nuolat kažkas vyksta, vis atsiranda kažkas naujo – mums niekada nebūna nuobodu. Nestovime vietoje, nes pati aplinka reikalauja tobulėti, išsiugdyti naujų įgūdžių ir prisitaikyti“, – apie atmosferą dinamiškoje įmonėje pasakoja vadovas.

Žinoma, geriausiai bendrovės vertę atskleidžia tai, kokios naudos jos kuriama įranga duoda klientams. Pasak A.Rupšio, jų siūlomos sistemos įmonėms leidžia sutaupyti mažiausiai 5–10 proc. logistikos sąnaudų, nors yra buvę atvejų, kai šis rodiklis pasiekia ir 30 proc. „Tai labai priklauso nuo konkrečių kompanijų. Kaip žinome, transporto įmonėse dažnai būna įsisenėjusių rimtų problemų, pavyzdžiui, vagysčių. Tai nesunku pamatyti. Vis dėlto sutaupoma tik tada, jei pačios įmonės to nori. Kartais ateini, pabaksnoji pirštu į problemą, o tau atsako, kad, ai, nesvarbu, vis tiek neišvogs labai daug“, – niuansus nupasakoja verslininkas.

Tarptautinių krovinių gabenimo bendrovė „Ortima“ „Ruptelos“ transporto stebėjimo sistema naudojasi jau apie penkerius metus. „Ortimos“ pardavimo vadovas Andrejus Svirko patvirtina, kad ėmus bendradarbiauti su „Ruptela“ darbo organizavimas tapo daug efektyvesnis. Tiesa, pasakyti, kiek įmonei pavyko dėl to sutaupyti, sunku.

„Pinigais šitai vertinti sudėtinga. Kartais būna net taip, kad vairuotojas negali rasti krovinio pakrovimo vietos (tarkime, navigacija nerodo kažkokios gatvės ar skersgatvio), o laikas labai svarbus, nes artėja dienos pabaiga. Tada prisijungi prie sistemos, pasižiūri, kur yra automobilis, sulygini jo vietą su „Google Maps“ žemėlapiu ir supranti, kad jis stovi už kokių kelių šimtų metrų, ir tiesiog gali pasakyti, jog važiuotų ten ir ten. Jei jis spėja pakrauti krovinį ir „sutaupo“ dieną, tai, tarkime, važiuojant į Rusiją šitai neretai gali sutaupyti dar kelias: nespėsi iškrauti krovinio iki penktadienio – įstrigsi per laisvas dienas ir kelionė automatiškai pailgės. Kartais minutė gali kainuoti visą savaitę“, – pateikia pavyzdį A.Svirko.

Pasak jo, kai „Ortimoje“ dar nebuvo įdiegta ši įranga, vairuotojams tekdavo skambinti ar rašyti trumpąsias žinutes, kad sužinotum, kur jie yra. Žinoma, net ir gavęs atsakymą negalėdavai būti tikras, kad vairuotojai iš tiesų yra ten, kur sakosi esą. Įdiegus transporto valdymo sistemą ir ėmus nesunkiai gauti reikalingą informaciją tapo daug lengviau kontroliuoti padėtį.

„Dabar tiesiog prisijungi prie sistemos ir kompiuterio ekrane matai visą savo automobilių parką, žinai, kur važiuoja kompanijos vairuotojai, – sako A.Svirko. – Buvo net toks atvejis, kai vienas mūsų vairuotojas vis nuvažiuodavo daugiau kilometrų, nei turėdavo pagal maršrutą, bet nuolat aiškindavo, kad taisyklėms tikrai nenusižengia, nieko blogo nedaro. Kai įdiegėme šią sistemą, jam nieko apie tai nesakėme, ir greitai paaiškėjo, kad jis nuolatos važiuodavo pas savo uošvę, gyvenančią kažkur apie 200 kilometrų į šoną.“

Ši transporto valdymo sistema ne tik padeda pačiai įmonei efektyviau vykdyti veiklą, bet ir padidina jos tarptautinį konkurencingumą, nes galimybė stebėti krovinius dažnai yra labai aktuali reiklesniems klientams. „Tarkime, dirbame su stambiais klientais iš Švedijos ir šie dažnai paprašo prisijungimo galimybės. Paskui mums ir pasakoja: „Jau einu miegoti, bet dar prieš tai patikrinu sistemoje, ar automobiliai artėja prie reikiamo taško; viskas gerai – tai galiu ramiai miegoti“, – dėsto „Ortimos“ atstovas.

Nors transporto valdymo sistemos idėja pasaulyje nebuvo unikali, „Ruptela“ puikiai įsitvirtino šioje nišoje. A.Rupšys su žmona matė, kad ši niša ne tik nėra užpildyta, bet ir nuolat auganti, tad potencialo čia netrūksta. Juolab kad taupymas atsakingam verslui visada yra tarp prioritetų. Tokių sistemų analogų buvo ir kitur, bet regione ši rinka buvo laisva. „Analizavome situaciją, žiūrėjome, ką galime padaryti geriau, gilinomės, kokių problemų nesprendė kiti to meto pasiūlymai“, – prisimena A.Rupšys, o A.Svirko atkreipia dėmesį, kad pirkti užsienio įmonių sprendimus būtų buvę daug brangiau.

Ne vienas verslininkas galėtų patvirtinti skirtumą, kad dirbti vidaus rinkoje yra vienas dalykas, o varžytis tarptautinėje – visai kitas. Nepaneigsi – namų rinka visada svetingesnė, tačiau A.Rupšys tik kraipo galvą: kadangi nuo pat pradžių jo įmonė buvo orientuota į tarptautinę rinką, šoko pereinant iš mažo akvariumo į plačius vandenis patirti neteko. „Mums namų rinka visada pirmiausia buvo ES, o ne Lietuva“, – patikina vadovas.

Į konkurenciją jis žiūri tik kaip į teigiamą dalyką, kurio nereikia bijoti ir kuris reikalingas norint sustiprėti. „Konkurencija visada yra gerai, kvėpavimas į nugarą – visada sveika. Jei to nėra, gali greitai užmigti ant laurų, apkerpėti. Ar tai gali būti motyvuojantis veiksnys? Pasakyčiau taip: jaunystėje lankiau plaukimą, o kai sportuoji, visada nori būti pirmas, plaukdamas nori pagerinti kažkokį ankstesnį savo rekordą. Jei kažkas tave vejasi, tai motyvuoja iš kitos pusės – nenori būti aplenktas. Vis dėlto nemanau, jog motyvas galėtų būti siekis pagerinti savo rezultatą tik dėl to, kad antraip tave kažkas aplenks, – dėsto A.Rupšys. – Tai tik neleidžia sustoti, patekti į komforto zoną, o pirminę motyvaciją – viziją turime turėti patys. Mus labiausiai motyvuoja tai, kad žinome, kur einame: mes visą laiką turėjome tikslą užaugti ir tapti rimtais rinkos žaidėjais, teikti didelę vertę klientams.“

Bendrovei ne mažiau nei plėtra ar naujų produktų kūrimas bei tobulinimas rūpi ir gera vadyba. „Tai yra lanksti, dinamiška kompanija, auganti išmintingai. Kartais, kai įmonės išauga, nebesugeba suvaldyti procesų ir žmonių, o čia viskas daroma pamatuotai. Pats Andrius yra imlus, greitas ir ryžtingas. Tai, ką jam siūlai, jis įgyvendina šimtu procentų: viską ima, viską taiko ir greitai turi teigiamų rezultatų. Kai kurioms įmonėms kažką papasakoji, bet tai, deja, nugula stalčiuose“, – įmonę ir jos vadovą charakterizuoja „TMD partners“ konsultantas Gintaras Butkus.

Beje, įdomu, kad svarbiausi „Ruptelos“ sprendimai priimami ne vadovo kabinete, o po darbo jaukiuose namuose. Sutuoktiniai Andrius ir Aira Rupšiai, drauge įkūrę įmonę, ir toliau kartu sprendžia „Ruptelos“ ateitį. To nepakeitė nė tai, kad Rupšių šeimoje auga trys maži vaikučiai. Nors Airai ir tenka atlikti visas jaunos mamos pareigas, tai netrukdo jai ir toliau aktyviai dalyvauti įmonės valdyme.

„Kaip patys juokaujame, namie turime šeimyninę mini valdybą. Visi svarbesni sprendimai priimami kartu, – juokiasi A.Rupšė. – Daug diskutuojame ir smulkesniais klausimais, ypač jei jie svarbūs darbuotojams, jų gerovei. Labai stengiamės, kad mums dirbantys žmonės būtų patenkinti, na, o tam, kad būtų rastas tinkamas sprendimas, dažnai prireikia daug diskusijų, tarimosi, žinoma, tenka ir pasiginčyti.“

Rupšių nuomone, čia ir slypi didžiausias įmonės išskirtinumas bei stiprybė: geri darbuotojai, turintys tinkamą požiūrį, gali nuveikti daug svarbių dalykų. Iš tiesų į „Ruptelos“ komandą daug kas galėtų žiūrėti pavydžiai. Pirmiausia patį A.Rupšį daugelis pavadintų svajonių vadovu. Jis – veikiau draugas nei viršininkas, tačiau, net ir nebūdamas griežtas, sugeba gauti gerų rezultatų, atskleisti komandos narių potencialą: leidžia jiems save realizuoti, įdarbinti savo gebėjimus. Dėl to čia puikiai jaučiasi ambicingi ir iniciatyvūs žmonės: jiems leidžiama kurti, suteikiama galimybė realizuoti savo idėjas, prisiimti nemažai atsakomybės.

„Dabar nebe „staklės“, nebe žemė svarbiausia, o žmonės. Puoselėjame perspektyvius žmones ir iš to gimsta mūsų pranašumai“, – įsitikinęs A.Rupšys.

Logika paprasta: kadangi darbuotojai jaučiasi gerai ir saugiai, nebijo teikti drąsių idėjų ar imtis iniciatyvų, o tai įmonei naudinga. „Daug ką sugalvojame, daug kur dalyvaujame. Kai yra daug idėjų, gal dalis neišdegs, dalis pavyks nevisiškai, tačiau galbūt pora jų bus itin sėkmingos, – sako A.Rupšys. – Daug rizikuojame, tačiau ta rizika pamatuota.“

„Ruptela“ mielai įdarbina ne tik jaunus žmones, be to, siekiama, kad dalį kolektyvo Lietuvoje sudarytų kitų kultūrų atstovai, – čia kalbama net vienuolika kalbų! Tai tapo dar vienu netikėtu pliusu: atsiradus darbuotojų, kalbančių kalbomis tų žmonių, kuriems norima parduoti „Ruptelos“ sprendimus, ir suprantančių jų mentalitetą, sudaryti dalį sandorių tapo lengviau.

„Neseniai bendravau su vienu vadovu iš Švedijos ir man labai patiko jo požiūris. Jis sako: pirmiausia užtikriname, kad darbuotojai būtų laimingi, paskui – kad būtų patenkinti klientai, na, o jei kalbėsime apie akcininkus, tai jei ir pirmi, ir antri bus laimingi, šių laimė ateis kaip pasekmė, – dėsto A.Rupšys. – O Lietuvoje mąstoma dažnai atvirkščiai: pirma reikia uždirbti, paskui pažiūrėti, ar laimingi klientai, o darbuotojai… Na, jiems teks tai, kas liks. Mums padėjo, kad jau iš pradžių žinojome, jog darbuotojas yra be galo svarbus. Be jo niekas neįvyks, jis yra kūrėjas.“

Beje, šiuo metu bendrovėje vėl vykta naujų darbuotojų priėmimas. Šiemet jų skaičius turėtų pasiekti du šimtus. Vieni jų užsiims turimų klientų aptarnavimu, senesnių produktų priežiūra, kiti rūpinsis naujų produktų kūrimu, naujų galimybių paieška. Tarp šių pusių būtina palaikyti balansą: nors „naujovės“ ar „inovacijos“ skamba gražiai, čia visada slypi ir rizika, kad rinka to nepriims ir norimos sėkmės tai nepelnys.

„Norint, kad įmonė nesustotų, nuolat turi kažkas keistis, tad nusprendėme atskirti verslo plėtros skyrių, užsiimantį naujų galimybių, naujų nišų paieška, ir pardavimo skyrių. Versle netrūksta prieštaringų dalykų: tarkime, yra galimybių produkciją parduoti į Braziliją ar Antarktidą, kita vertus, rinkai galima pasiūlyti naują produktą. Kyla klausimas, ką pasirinkti. Taigi pardavimo skyrius parduoda, ką jau turime, ir rinką plečia geografiškai, o verslo plėtros – žiūri, kaip galima išplėsti verslą, pasiūlant kokių nors naujų produktų, paslaugų ir sprendimų. Taip užtikrinama, kad verslas plėsis ir taip, ir taip, o dar šalia mūsų tyrimų ir plėtros skyrius kuria produktus, kartu stebėdamas, kokie pokyčiai vyksta technologijų srityje, kas naujo ateina, mąsto, kaip gyvensime po trejų metų, – įmonės strategiją atskleidžia A.Rupšys. – Gal jau šiandien reikia perdaryti visas mūsų sistemas? Dabar visi kalba apie „Internet of Things“ („daiktų internetą“), kai viskas bus sujungta. Kaip mes į tai reaguosime?“

Verslumo gyslelę A.Rupšys savyje pastebėjo dar vaikystėje. Antroje klasėje jis už 25 rublius sugebėjo bendramoksliui parduoti savo sukonstruotą nesudėtingą žaisliuką. Tai buvo pirmieji jo uždirbti pinigai. Greitai ambicijos išaugo, ir kai sukako penkiolika, Andrius su keletu draugų pradėjo kompiuterių verslą. Moksleiviai iš tiekėjų pirkdavo detales, surinkdavo iš jų kompiuterius ir parduodavo.

„Atsimenu, vienas draugas sako – gal bandom? Sakau – nemoku rinkti kompiuterių, nieko nesuprantu apie tai. Tada jis paaiškino, kad viskas labai paprasta: išrink savo kompiuterį ir surink – viską pamatysi. Pats mokiausi humanitarinėje gimnazijoje, bet, galvoju, pabandysiu. Didelis procesorius? Lupk lauk! Išrinkau, surinkau, detalių neliko – pasirodo, iš tikrųjų paprasta“, – pirmąjį savo verslą su šypsena prisimena A.Rupšys.

Prie verslumo ugdymo nemažai prisidėjo ir tai, kad nuo pat mažens lankydamasis tėvo įmonėje būsimasis verslininkas galėjo iš vidaus pamatyti, kaip yra realiai dirbama ir kokie klausimai sprendžiami.

Nors A.Rupšys anksti suvokė, kad ateityje norėtų daryti kažką, kas būtų susiję būtent su verslu, baigęs mokyklą pasirinko elektronikos inžinerijos studijas. Tiesiog norėjo gerai išmanyti sudėtingą sritį ir turėti techninių žinių, o vadybos subtilybių tikėjosi išmokti per praktiką.

Ponia Aira irgi kilusi iš verslininkų šeimos, tad sprendimas kada nors turėti savo verslą atrodė logiškas – jau vien ko verta kur kas didesnė laisvė. „Reikėjo tik tinkamo meto. Aš Andriumi tikėjau, žinojau, kad jis labai gabus, labai protingas ir kad galime tai padaryti. Jei jis užsibrėžia tikslą – jį pasiekia, nesvarbu, kiek pastangų jam tai kainuotų. Nebuvo net minties, kad galėtų nepasisekti, nebuvo tokių sunkių laikotarpių, kad būtume gailėjęsi tai pradėję“, – pasakoja A.Rupšė.

Taigi, nors A.Rupšys buvo geras elektronikos inžinerijos studentas ir antrame bei trečiame kurse jau dirbo laboratorijoje, grynojo mokslo atsisakė ir nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo magistro diplomo gavimo su žmona pradėjo tai, ką dabar žinome kaip „Ruptelą“.

Vaiva Sapetkaitė

Andrius Rupšys

Amžius: 31 m.
Šeiminė padėtis: vedęs, trys vaikai.
Išsilavinimas: elektronikos inžinerijos magistras.
Alma mater: Vilniaus universitetas.
Vadovavimo stilius: deleguojamasis.
Pomėgiai, be šeimos ir darbo: dronai (nepilotuojamos skraidyklės, „kvadrokopteriai“).
Mėgstamiausios knygos: Dale’o Carnegie „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ ir „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“.

„Ruptela“

Pardavimo apimtys

2013 m.    20,93 mln. Lt

2014 m.    30,03 mln. Lt

Darbuotojų skaičius

2013 m.    110

2014 m.    152

Šaltinis: įmonės duomenys