Kaip technologiškai pasenęs ir lietuvių keikiamas „Lietuvos telekomas“ tapo viena vertingiausių šalies bendrovių? „Veido“ žvilgsnis į TEO LT ir jos vadovą Arūną Šikštą.

Šiemet sukako dvidešimt metų, kai atskyrus Lietuvos paštą ir telefonų tinklus buvo įkurta valstybės įmonė „Lietuvos telekomas“, kuri 1998 m. privatizuota ir parduota Švedijos bei Suomijos įmonių konsorciumui.
Nors „Lietuvos telekomo“ privatizavimo procesas buvo skubotas ir chaotiškas, ekspertai įmonės privatizaciją laiko viena sėkmingiausių šalies istorijoje, nes iš jos valstybei esą pavyko išpešti tuo metu maksimalią naudą. Tad ekspertų nuomonė vienareikšmiška: šis sprendimas pasiteisino.
Šie du dešimtmečiai „Lietuvos telekomui“, vėliau tapusiam TEO LT, buvo itin permainingi, kaip ir visai valstybei. Vis dėlto reikia pripažinti, kad buvusi valstybės įmonė su pasenusia infrastruktūra ir tragiškai blogu įvaizdžiu, kurios pagrindas buvo kadaise pažangios, bet tuo metu jau gęstančios fiksuotojo telefono ryšio paslaugos, per gana trumpą laiką transformavosi į modernų ir universalų telekomunikacijos bei IT paslaugų operatorių. O šiandien TEO LT jau rikiuojasi greta vertingiausių Lietuvai bendrovių.
Iki privatizacijos „Lietuvos telekomui“ vadovavęs Gintautas Pangonis, dabar AB „Grigiškės“ generalinis direktorius, sako, kad įmonė per šį laikotarpį pasikeitė iš esmės: „Tuo metu telekome buvo sovietinės stotys, daugybė darbuotojų ir visai kitoks požiūris į klientą. Po privatizacijos daug kas pasikeitė – ir technologijos, ir darbuotojų mentalitetas. Tai buvo neabejotinai teisingas žingsnis“, – vertina G.Pangonis.

Šviesolaidžio plėtra – TEO LT nuopelnas

Skandinavų investuotojai savo ilgametę patirtį, kaip veikti naujoje rinkoje, sėkmingai pritaikė Lietuvoje: sumaniai pasinaudoję jau esama nacionalinio operatoriaus infrastruktūra, taip greitai diegė naujus sprendimus ir užėmė vis naujas nišas, kad visi kiti žaidėjai, nuo pat pradžių neturėję tokio konkurencinio pranašumo – monopolininko „Lietuvos telekomo“ bagažo, atsiliko labai toli. Skandinavų investuotojų pranašumas buvo ne tik patirtis, bet ir investicijos, kurios į Lietuvą vis didėjo ir tebedidėja. Taip Lietuvoje susiformavo didžiausia telekomunikacijų ir IT paslaugų bendrovė, kurios veiklos spektras prasiplėtė nuo įprastų balso telefonijos iki interneto, skaitmeninės televizijos, duomenų perdavimo bei IT verslui paslaugų.
Tiesa, net ir po rinkos liberalizavimo TEO kai kuriems konkurentams išliko tuo pačiu monopolininku, pirmiausia todėl, jog nė vienas jų neturi tokios infrastruktūros, kad galėtų teikti interneto ar telefono ryšio paslaugas kone kiekviename Lietuvos taške. Ir nors visuomenė šią įmonę laiko vienu geriausių darbdavių, iš konkurentų ji kartkartėmis vis sulaukia kaltinimų dėl nesąžiningos konkurencijos ir ne visai gražių žaidimų. Šiemet nuskambėjo ir įmonei garbės nedaranti istorija dėl kai kurių paslaugų mokesčių, kuriuos, kaip nutarė teismas, TEO LT iš klientų rinko neteisėtai. Prieš kelerius metus buvo išaiškėjęs faktas, kad TEO tinkle nėra užtikrintas klientų telefono pokalbių saugumas, nes pasinaudodamas paprasta radijo stotele (racija) jų gali pasiklausyti bet kuris gyventojas.
Kad ir kaip būtų, šiandien TEO LT yra daugiausiai investuojanti ir daugiausiai mokesčių valstybei sumokanti telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje. Reikia pripažinti ir tai, kad būtent dėl TEO LT investicijų Lietuva pirmauja Europoje pagal šviesolaidinio tinklo plėtrą. Į šviesolaidinio ryšio (angl. fiber to the home, FTTH) tinklą įmonė lig šiol investavo 373 mln. Lt, tai sudaro apie 80 proc. visų investicijų į šviesolaidinio ryšio plėtrą Lietuvoje.
Šis skandinavų investuotojų žingsnis, be abejo, irgi buvo gerai pasvertas: rugsėjo duomenimis, 41 proc. visų įmonės interneto paslaugų vartotojų prie interneto jungėsi jau per šviesolaidinę prieigą. Likusieji apie 60 proc. klientų toliau naudojasi senos kartos interneto ryšiu, tačiau per ateinančius kelerius metus dauguma jų taip pat turėtų pereiti prie šviesolaidžio (vien pernai tokių vartotojų padaugėjo 35 proc.). Faktas ir tai, kad įmonė šiandien užima didžiąją dalį šalies šviesolaidinio interneto rinkos: TEO dalis siekia beveik 40 proc., o kito artimiausio žaidėjo – tik kiek daugiau nei 8 proc.
1998–2005 m. įmonės valdybos pirmininko pareigas ėjęs Gintautas Žintelis primena, kad privatizuotas telekomas turėjo licenciją teikti ir mobiliojo telefono ryšio paslaugas, tačiau kadangi tie patys akcininkai įsigijo ir „Omnitel“, įmonei kelias tapti dar vienu mobiliojo ryšio operatoriumi buvo užkirstas. Šią nišą galiausiai užėmė „Tele2“.
„Atiduoti licencijos nesinorėjo, nes tais laikais atrodė, kad išgyventi neteikiant mobiliojo ryšio paslaugų tiesiog neįmanoma, – prisimena G.Žintelis. – Situacija tikrai neblizgėjo, bet išėjo taip, kad šiandien įmonė laikosi ne blogiau negu bet kuris mobiliojo ryšio operatorius.“
G.Žinteliui teko dirbti su visais tuomečio „Lietuvos telekomo“, o vėliau – TEO LT generaliniais direktoriais: iš pradžių – su Tapio Paarma, vėliau apie metus – su Kjelliu Ove Blomu, o nuo 2004-ųjų – ir su ligšioliniu, ilgiausiai šias pareigas einančiu A.Šikšta. Visi jie, pasak G.Žintelio, įmonėje atliko tam tikrą svarbų vaidmenį. Tarkime, T.Paarma padarė juodžiausią darbą – ėmėsi radikalių reformų, sumažino darbuotojų skaičių nuo 11 tūkst. iki 3 tūkst. Jam vadovaujant telekomo įvaizdis itin smuko.
„Kai visas juodas darbas buvo atliktas, akcininkai išsikvietė mane į Stokholmą ir pasakė, kad T.Paarmą reikia skubiai atleisti, nes jis įmonei tapo stabdžiu. Pakeisti neigiamą opiniją apie bendrovę paliekant tą patį vadovą buvo neįmanoma. Be to, kaip vadovas, T.Paarma netiko tolesnei plėtrai“, – pasakoja G.Žintelis.
Vietoj T.Paarmos paskirtas kitas užsienietis K.O.Blomas, bet jis, pasak G.Žintelio, buvo priimtas tik kaip pakaitinis vadovas, kol bus surastas lietuvis generalinis direktorius.
Jau netrukus, 2003-iųjų viduryje, užsienio galvų medžiotojų komanda pasiūlė kandidatą – A.Šikštą, tuometį banko „Hansa-LTB“ valdybos pirmininką. „Aš irgi tame procese dalyvavau ir pasisakiau už A.Šikštą, nes jis iš karto išsiskyrė savo kompetencija, įspūdį darė ir darbas bankų kūrimosi stadijoje. Vėliau ne kartą įsitikinau, kad sprendimas buvo teisingas – A.Šikšta yra puikus vadovas, gebantis matyti visumą, nuspėti, kas laukia ateityje, mokantis parinkti komandą ir nuosekliai dirbti. Jis tikrai pranoko savo pirmtakus užsieniečius“, – neabejoja G.Žintelis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryj