Valdančiosios koalicijos sprendimas po Seimo rinkimų parlamento pirmininko postą atiduoti politinės patirties neturinčiam Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderiui Arūnui Valinskui buvo Seimo kaip institucijos nuvertinimas ir viena rimtesnių klaidų, šeštadienį sakė dabartinė Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė.

Kalbėdama didžiausiosios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime I.Degutienė teigė, kad Lietuvoje jau susiklostė tradicija, kad rinkimus laimėjusios partijos lyderis tampa Vyriausybės, o ne parlamento vadovu.

“Turbūt logiška, kad iš inercijos ir mes, Tėvynės sąjunga, pasidavėme tai iškreiptai naujai politinei madai, Seimo vadovo postą iškeisdami į ministrų vietas ir atiduodami politinės patirties neturintiems savo jauniesiems kolegoms. Tokį Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą laikyčiau viena iš rimtesnių mūsų politinių klaidų atėjus į valdžią”, – tvirtino politikė.

Politikos naujokas, pramogų verslo atstovas A.Valinskas Seimo pirmininku išrinktas po parlamento rinkimų 2008 metų lapkritį. Tačiau 2009 metų rugsėjį jis atstatydintas iš šių pareigų dėl įtarimų palaikant ryšius su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais.

A.Valinską parlamento pirmininko poste pakeitė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė šeštadienį tvirtino, kad tokia praktika padarė ir kitokios žalos.

“Svarbiausi sprendimai būdavo priimami nebe Seime, o Ministrų kabinete, realiai mūsų valstybė buvo tapusi ne parlamentine, o vyriausybine, taip iš dalies pažeidžiant Konstitucijoje numatytus institucijų atskaitomybės principus ir atsisakant realios parlamentinės kontrolės”, – sakė I.Degutienė.

Suvažiavimo delegatams ji taip pat aiškinosi, kodėl kartais jos ir TS-LKD lyderio A.Kubiliaus požiūriai bei viešos kalbos skiriasi.

“Suprantu, kad tai atrodo neįprasta ir kai ką net piktina, sutinku ir su nuomone, kad tai rodo, jog dėl įvairių priežasčių labai trūksta pokalbių ir gilesnių diskusijų partijos ar koalicijos viduje, – tvirtino I.Degutienė. – Kita vertus, turime išmokti pripažinti ir tai, kad ne visuomet Ministrų kabineto ir Seimo nariams pavyksta sutarti dėl labai svarbių visiems piliečiams sprendimų, kaip kad dėl daugiabučių namų renovavimo, valstybės turto valdymo būdų, vieno ar kito valstybės pareigūno veiklos, todėl tokiais atvejais neišvengiamos ir skirtingos nuomonės.”

Anot I.Degutienės, tokio pareigų ir nuomonių išsiskyrimo nereikėtų vadinti nei partijos skilimu, nei konkurencine kova ar savinieka, saviplaka.

“Tai tiesiog mūsų besiplečiančios demokratijos išraiška, realus Konstitucijoje įtvirtinto valdžių pasidalijimo ir atskaitomybės bei parlamentinės kontrolės įgyvendinimas”, – sakė ji.

Į Kongresų rūmuose Vilniuje vykstantį TS-LKD suvažiavimą šeštadienį susirinko 640 delegatų.

Pagrindinis suvažiavimui pateiktas dokumentas pavadintas “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”, jame analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos, atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius.

TS-LKD yra viena didžiausių šalies partijų. Nuo 2008 metų pabaigos ji su Liberalų sąjūdžių, Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija priklauso valdančiajai koalicijai.