Visų Nacionaliniame susitarime užsibrėžtų tikslų per metus pasiekti nepavyko. Tačiau Vyriausybė su socialiniais partneriais netrukus pradės derinti naujojo susitarimo tekstą ir į bendradarbiavimą mėgins įtraukti platesnes visuomenės grupes bei partijas.

Vyriausybės ir verslo, profesinių sąjungų, pensininkų atstovai vakar susirinko aptarti, kaip pavyko įgyvendinti prieš metus užsibrėžtus tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad bendrų pastangų rezultatas yra reikšmingas. “Galime drąsiai teigti, kad pavyko pasiekti viską apimantį stabilumą, nors yra dar nebaigtų darbų”, – aiškino ministras pirmininkas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą, tačiau dar daug kas liko nepadaryta. Socialiniai partneriai linkę pratęsti bendradarbiavimą su valdžia ir mano, kad reikia suformuluoti tikslus ilgesniam nei metų laikotarpiui.

Lietuvos žinios” rašo:

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė po susitikimo žurnalistams sakė, kad vienas svarbiausių uždavinių – fiskalinis krašto finansų konsolidavimas – pasiektas. “Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, nes susitvarkė savo finansus”, – pridūrė ji.

Tačiau, anot jos, darbo santykių srityje pasiekta nedaug. “Buvo padaryta kosmetinių pataisymų, kurie įmanomi tik įmonėje turint kolektyvinę sutartį. Smulkios įmonės, kuriose nėra profsąjungų, neturi ir tokios galimybės, o direktorius prievarta profsąjungų neįkurs”, – sakė R.Skyrienė. Ji pridūrė, kad nedžiugina ir Nacionalinio susitarimo dalies, apimančios verslo sąlygų gerinimą, įgyvendinimas.

R.Skyrienė taip pat pabrėžė buvusi nemaloniai nustebinta, kai sužinojo, kad valdžia neįvykdė pažado per metus 10 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. “Pamatėme, kad bendras procentas yra tik 1,54″, – teigė R.Skyrienė. Nacionalinio susitarimo vykdymo ataskaitoje teigiama, kad per 9 šių metų mėnesius patvirtintų pareigybių skaičius sumažėjo 1,54 proc., užimtų – 2,28 procento. Tuo metu Vyriausybės išplatintame pranešime aiškinama, kad per dvejus metus valstybės tarnautojų skaičius susitraukė 11,4 procento.

Anot R.Skyrienės, Investuotojų forumas greičiausiai pasirašys kitą Nacionalinį susitarimą. Ji pabrėžė būtinybę į bendradarbiavimą įtraukti ir partijas, nes patirtis parodė, kad kai kurie svarbūs sprendimai neranda paramos Seime.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys kaip didelį laimėjimą įvardijo tai, kad pavyko užmegzti dialogą su Ministro pirmininko tarnyba ir kai kuriomis ministerijomis. Jo teigimu, džiugina, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą. “Visuomenė vis labiau supranta, kad valstybės skolos didėjimas yra tokia pat blogybė, kaip ir mokesčių didinimas. Reikia pripažinti, kad pažanga šioje srityje yra, nes fiskalinis deficitas mažėja, o mokestinė našta verslui liko stabili”, – sakė LPK atstovas.

Jo teigimu, silpnokai sekasi plėtoti privataus ir viešojo sektorių partnerystę. “Šiame procese reikia tiesiog daryti savo darbą ir mažiau laukti metodikų, įstatymų ar jų įgyvendinamųjų aktų”, – pabrėžė G.Rainys.

LPK viceprezidentas teigė, kad pramonininkai yra nusiteikę kalbėtis apie kitą Nacionalinį susitarimą, tačiau pabrėžė, jog jame reikėtų nubrėžti tikslus ne metams, bet ilgesniam laikotarpiui. “Labai svarbi problema yra šešėlinė ekonomika. Visi nuo to kenčiame, nes kiek nesurenkama legalių mokesčių, tiek reikia patiems mokesčių mokėtojams didinti arba mažinti atitinkamas išlaidas. Didieji viešųjų išlaidų naudotojai – socialinė apsauga, sveikata, švietimas ir viešasis saugumas. Galbūt reikėtų peržiūrėti atskiras eilutes, racionaliau naudoti išlaidas. Mūsų pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, kad negyventume didėjančios skolos sąskaita”, – sakė G.Rainys.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis aiškino, jog profsąjungos norėtų, kad minimalus atlyginimas artimiausiu metu didėtų iki 1 tūkst., vėliau – iki 1,2 tūkst. litų. Tai komentuodamas G.Rainys tikino, kad šį klausimą turėtų nagrinėti Trišalė taryba. “Manau, kad ir šiuo klausimu galima prieiti prie vieningos nuomonės”, – pridūrė jis.

„Vakaro žinios“ praneša:

Nacionalinis susitarimas, turėjęs užtikrinti paramą verslui ir visuomenei, mainais už tai išgaunant pastarųjų pažadą neprotestuoti, žlugo. Mat dauguma pažadų, kaip ir tikėtasi, netapo tikrove. Tik premjeras Andrius Kubilius dar įsitikinęs, kad nutarimu pavadintas susitarimas pavyko.

Vakar Nacionalinio susitarimo metinių proga jį pasirašę visuomenės ir verslo atstovai rinkosi į Vyriausybę aptarti rezultatų su valdžia bei kalbėtis dėl naujų. Mat pastarojo galiojimo laikas baigsis gruodžio 31-ąją. Tačiau gavę daugiau nei 50 lapų valdžios ataskaitą, verslo, profesinių sąjungų bei kitų organizacijų atstovai nustėro – neįgyvendinta didžioji dalis įsipareigojimų ir reikalavimų. Tad daugelis suabejojo, ar verta tęsti toliau susitarimus.

Rūta SKYRIENĖ – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė:

Žvelgiant į verslo sąlygas darbo santykių srityje nieko neįvyko – tik kosmetiniai pataisymai. Smulkesnis verslas ar įmonės, neturinčios profesinių sąjungų, galimybių ką nors pakeisti neturi. Nustebino ir dar vienas dalykas – susitarime buvo pažadai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 10 procentų. Pamačiau, kad bendras skaičius – 1,54 proc. Nacionalinis susitarimas nėra visiškai įgyvendintas, tik su išlygomis.

Gediminas RAINYS – Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius:

Yra problemų investiciniame bloke dėl būsto renovacijų – tai yra tik procesas, eiga. Suprantu, kad tai ne metų reikalas, bet ir ne kelių šimtų metų, kaip numatoma dabar. Norėtųsi, kad tai įvyktų per 4-5 metus. Yra problemų ir dėl verslo aplinkos – užtenka pažiūrėti, kaip vykdomi Saulėtekio ir Saulėlydžio sprendimai. Po Ignalinos atominės uždarymo visi už elektrą mokame apie 10 centų brangiau. Tolesniuose susitarimuose yra reikalavimas įvykdyti tai, kas pažadėta šiame susitarime, bet neįvykdyta.

Danas ARLAUSKAS – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Pateikti atsakymai mūsų neįtikino. Formuluotės “paruoštas projektas” nieko nesako. Todėl norėtume susitikti su kiekvienu ministru atskirai, tada spręsime, ar pavyko susitarimas. Mes tikėjomės daugiau. Pavyzdžiui, Finansų ministerija susitarime tvirtino, kad PVM iki 21 proc. didinamas laikinai, o kitais metais, t. y. šiandien, jis bus persvarstomas į mažinimo pusę. Bet dabar teigiama, kad diskutuoti apie PVM mažinimą nėra galimybės. Meldžiamasi, kad tik eksportas mus išgelbės, bet per jo gelbėjimą nustekensime vidaus rinką – ją užims Lenkija, Rusija, Baltarusija. Mums trūksta argumentų.

Bronius MARKAUSKAS – Žemės ūkio rūmų pirmininkas:

Vyriausybė prisiėmė nemažai įsipareigojimų ir nelabai juos vykdė. Pavyzdžiui, mažinti verslo kontrolę dubliuojančių institucijų, lengvinti verslui sąlygas. Tie punktai nebuvo vykdomi. Be to, verslo sąlygų lengvinimas – biurokratinės procedūros trunka ir pusantrų metų. Pasinaudojome įšaldytais mokesčiais, tai buvo paspirtis. Dėl prasmės, ar pasirašyti tolesnį susitarimą, jei būtų įtrauktos ir politinės partijos, gal ji ir būtų. Jei ne – neaišku. Be abejo, esame nusivylę susitarimu, nors jis turėjo naudą tik dėl to, kad buvo galima dažniau rinktis ir diskutuoti.

Algirdas KVEDARAVIČIUS – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas:

Susitarimo turinys buvo neaiškus, jį pasirašėme tik dėl to, kad Vyriausybė įsipareigojo be mūsų sutikimo nekeisti Darbo kodekso. Visa tai, ką mes siūlėme, – darbo užmokesčio reguliavimas, pensijų sistemos reikalai, korupcijos prevencijos priemonės, kitoks europinių lėšų naudojimas verslui skatinti – nė nebuvo įtraukta. Struktūrinių fondų paskirstymas korupcinis, pinigai skirstomi saviems, darbo vietos nekuriamos, o renovacijai skirtas fondas nenaudojamas, tik guli be jokių palūkanų. Koks susitarimas, kai į kai kurias darbo grupes mūsų net nekvietė? Todėl pasakyti, ar pasirašysime naują susitarimą, tikrai negalime.

Andrius KUBILIUS – premjeras:

Svarbu tai, kad ne tik įvertinome, jog susitarimas suvaidino svarbų vaidmenį. Daug dalykų pasiekta, kai kas galbūt ir nepasiekta. Ir toliau reikia daug dirbti. Tai, ką mums svarbiausia pavyko pasiekti, – tai pačią dialogo formą, patį susitarimą, kaip tokį labai svarbų visuomenei instrumentą. Jau kitą savaitę susitarimo dalyviai susirinks pas kanclerį ir tarsimės dėl susitarimo kitiems metams, dėl labai aiškių problemų, tokių kaip kova su kontrabanda, kova su šešėliu, kaip struktūrinių reformų įgyvendinimas, parama smulkiajam verslui, nedarbo įveikimas, energetikos reikalai. Todėl džiaugiuosi, kad prieš metus mums pavyko tokį susitarimą pasiekti. Per dvejus metus valstybės tarnautojų skaičius yra sumažėjęs 11 procentų. Tik šių metų sumažėjimas yra 1,5 procento. Dirbtinai nesiekėme mažinti, siekėme efektyvios veiklos. Dėl minimalaus atlyginimo kėlimo – šis klausimas buvo iškeltas svarstant, ką daryti, kad žmonės neįprastų gyventi iš socialinių pašalpų. Analizė parodė, kad 4 asmenų šeima pagal dabartinę sistemą gali gauti iki 2,5 tūkst. litų mėnesio pajamų. Tada, esant nustatytai minimaliai 800 litų algai, noro dirbti už ją nėra labai daug. Svarstysime ir ilgalaikės pensijų reformos metmenis, ir darbo rinkos situaciją, ir ką turime daryti paskatų grįžti į darbo rinką klausimu.