Kitą pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta VšĮ “Savanorių centras” pristatys projektą “Dovana Vilniui”. Daugybę idėjų, kaip miestelėnai galėtų prisidėti prie savo sostinės gražinimo, pateikė ir savaitraščio “Veidas” komanda.

Dalį šių idėjų kaip tik ir įgyvendins paramos sostinei projektą administruojantys savivaldybės viešosios įstaigos darbuotojai. Apie Vakarų Europoje itin populiarias akcijas miestelėnams prisidėti prie savo miestų tvarkymo kalbamės su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku.

- Miestiečių kultūra prisidėti prie savo gyvenamojo miesto gražinimo labai stipri britiškos tradicijos šalyse, JAV. Bene geriausiai esu susipažinęs su Filadelfijoje (JAV) vykdomais analogiškais projektais. Įdomu tai, kad ten itin aktyviai prisideda ir paprasti miestelėnai ir ypač verslo asociacijos. Verslininkai per asocijuotas struktūras susitaria, kokį jie rinks papildomą nekilnojamojo turto mokestį (šalia miesto valdžios nustatyto oficialaus šio mokesčio tarifo). Papildomi mokesčiai yra mokami į specialų fondą. Į šį fondą lėšas miestų puošybai perveda ir savivaldybė. Tokie specialūs fondai, turintys atskiras tarybas, valdo dešimtis milijonų dolerių siekiančius biudžetus. Iš šių pinigų daroma tai, kas, verslo nuomone, yra būtina padaryti, pirmiausia, centrinėse miestų dalyse. Tarkime, stiprinamas saugumas, statomi įvairūs paminklai, mažoji gatvės architektūra, skiriamos lėšos papildomam gatvių valymui ir pan. Tokiu būdu verslas pakelia savo turimo ar parduodamo nekilnojamojo turto vertę ir iš taip gauna papildomos naudos. Tai įprasta praktika įvairiose JAV valstijose.
Tokią iniciatyvą prieš keletą metų bandžiau įgyvendinti ir Vilniuje: siekiau sutelkti Gedimino prospekte dirbančius verslininkus, nes dažnas jų tik skundžiasi, kaip čia blogai, kaip sunkiai einasi verslas, mažai klientų. Verslininkams siūliau vienytis ir sukooperavus dalį lėšų (kita tiek, kiek jie būtų surinkę, būtų prisidėjusi savivaldybė) kviečiau organizuoti bendrus renginius, koncertus, taip reklamuotis ir pritraukti į Gedimino prospektą lankytojų. Deja, man nei tuomet, nei dabar nepavyko išjudinti prospekto verslininkų. Tuo tarpu jie ir toliau skundžiasi, kad viskas blogai ir dėl savo nesėkmių kaltina valdžią.
Beje, grįžtant prie užsienio šalių praktikos, šitokių iniciatyvų dažniausiai imasi viešbučius vienijančios asociacijos. Jos pačios sutaria rinkti “pagalvės mokestį”, bet ne dėl to, kad šito reikalauja miestas, o, kad turėtų pinigų reklamai. Tiksliau jie, kartu su savivaldybe, įsteigia fondus ir iš tų pinigų organizuoja didelius, įdomius koncertus. O tai garantuoja viešbučių ir turizmo verslui papildomus turistų srautus, taigi, papildomas pajamas. Deja, kai šitai apie 2005 m. pasiūliau mūsų viešbučių ir restoranų asociacijai, šito nepavyko padaryti.
VEIDAS: Kuo skirsis kitą savaitę startuosiantis projektas nuo tų, kuriuos anksčiau siūlydavote ir, kurie baigėsi nekaip?
A.Z.: Šis projektas gerokai didesnės apimties ir skirtas pačiam įvairiausiam miestiečių sluoksniui: tiek paprastiems vilniečiams, neturintiems itin daug pajamų, tiek pavienėms verslo įmonėms, tiek asocijuotoms verslo struktūroms. Kitą pirmadienį interneto svetainėje vilnius.lt pristatysime rubriką “Dovana Vilniui”. Joje bus pateikta apie šimtas skirtingų paketų, idėjų, kur, kaip ir kokiomis sumomis galima prisidėti prie savo miesto puošybos. Tarkime, vienas idėjų paketas – galimybė tvarkyti viešąsias erdves: įrengti gėlynus, želdynus; antras, susijęs su sporto aikštelių įrengimų; trečias – įvairios kitos iniciatyvos, tarkime, apšvietimo stulpų ar poilsio suolelių ir pan. Kiekvienas miestietis ar verslo įmonė, prisidėjusi prie miesto puošybos sulauks viešos padėkos – ant dovanos bus įrašyti jų vardai. Bendrovės, prisidėdamos prie šio projekto, galės parodyti tikrąją savo socialinę atsakomybę ir rūpinimąsi aplinka, gerove. Privatiems asmenims tai galimybė parodyti, ką jie patys gali padaryti savo mylimam miestui, o įmonėms – yra puiki marketingo forma: ne vienadienėmis nuolaidų akcijomis, o ilgalaikėmis socialinėmis akcijomis parodyti savo atsakomybę. Miestelėnai tikrai įvertins įmonių pasodintus parkas, sutvartkytus fontanus, o įamžinta padėka yra ilgalaikis gero įvaizdžio formavimas.
Štai, šiuo metu yra rekonstruojamas Bernardinų sodas, anksčiau vadintas Sereikiškių parku, ir visi, kas nori ir gali prisidėti prie jo puošybos, galės paaukoti lėšų suoliukams sode įrenti. Ant kiekvieno suoliuko bus įamžintos mecenatų pavardės. Be to, esame suprojektavę apie dešimt viešųjų erdvių, skverų apželdinimo projektų miegamuosiuose mikrorajonuose. Padaryti gerų darbų miestui bus galima tiek prie Neries miesto centre, tiek Vingio, Lazdynų parkuose, kad tik būtų norinčiųjų. O visi dokumentai jau parengti, belieka tik įgyvendinti.
Beje, išgirdusi apie šį mūsų projektą, viena pirmųjų atsiliepė bendrovė “Čili”. Ji panūdo įrengti krepšinio aikšteles. Mainais, ji paprašė, kad ant kiekvieno krepšinio stovo lentos būtų bendrovės logotipas.
O štai, bendrovė “Barclays” parengė projektą ir siūlosi prisidėti tvarkant Neries krantinę tarp Žvėryno ir Konstitucjos prospekto. Čia suprojektuotos įrengti poilsio zonos tiek šios bendrovės darbuotojams, tiek miestiečiams. Savivaldybė įsipareigoja privesti iki šios vietos komunikacijas, o vėliau perimti įrengtų poilsio zonų priežiūrą. Jei bendrovė nepakeis sprendimo, manau, jau šią vasarą šį idėja bus įgyvendinta.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.