Kova iki paskutiniųjų su gėjų eitynėmis ar drastiškos Vilniaus transporto reformos gali būti dalis Artūro Zuoko plano susikurti sau naują rinkėjų masę.

Kuriems galams Vilniaus merui Artūrui Zuokui prireikė tapti didžiausiu Lietuvos homofobu? – anądien mąsčiau, laukdamas greitojo autobuso ir viena ausimi klausydamasis, kaip stotelėje kelios moteriškės aptarinėja svarbiausią praėjusios savaitės aktualiją. Kūmutės (gal kiek „violetinės“) darė išvadą, kad tie gėjai tikrai labai galingi, nes netgi „pats Zuokas“ nesugebėjęs užkirsti kelio jų eitynėms. Šiuo klausimu moteriškės akivaizdžiai buvo A.Zuoko pusėje.
Nežinau, ką jos mano apie transporto reformą, – per 15 minučių taip ir nesulaukęs greitojo „zuokobuso“, spjoviau ir nuėjau, kur reikia, pėsčiomis. Jei gerai pastebėjau, kol ėjau, „zuokobusas“ manęs taip ir neaplenkė, tad galima teigti, kad mano eksperimentas – savo kailiu išbandyti naująją, taip prieštaringai vertinamą, Vilniaus transporto reformą – davė neigiamą rezultatą. Nors teoriškai, žvelgiant į naujųjų maršrutų tinklą, man, neturinčiam automobilio, naujoji Vilniaus transporto schema labai patiko – kur reikia, nuvažiuoti turėtų būti patogiau. Žinoma, jei autobusas atvažiuos.
Tačiau manoji neigiama patirtis dar nieko nereiškia. Iš savo draugų ir pažįstamų, kurių žodžiais negaliu netikėti, girdžiu vis geresnių atsiliepimų tiek apie greituosius „zuokobusus“, tiek apie jų apgalvotus ir važiuojančiųjų poreikiams pritaikytus maršrutus. Riešėje gyvenantis draugas, iš širdies keikęs Vilniaus eismo pertvarką, kuri jam ir jo žmonai, automobiliais važiuojantiems į darbą miesto centre, yra labai nepatogi, neseniai nustebino pareikšdamas: „Koks nuostabus dalykas tas greitasis autobusas iš Santariškių į stotį.“ Pasirodo, jis idealiai atitinka jo dukters, važinėjančios į mokyklą Vilniuje, poreikius.
Antakalnio gale gyvenantys kolegos teigia, kad nors vairuotojams reforma – tikra bėda, bet viešuoju transportu važinėjantys studentai turėtų būti laimingi: parkakti iš miesto į Saulėtekį „zuokobusais“ – vienas malonumas.
Kuo daugiau atsiliepimų, tuo aiškesnis vaizdas: keliaujantieji į darbą automobiliais, ypač iš priemiesčių ir turtingesnių miesto rajonų, A.Zuoką deda į šuns dienas. Keliaujantieji viešuoju transportu, ypač iš miegamųjų rajonų, vis labiau džiaugiasi. Išvertus į politinę kalbą – A.Zuoką keikia tie, kurie anksčiau už jį tvirtai balsavo, bet po antrosios kadencijos mero poste skandalų taip pat tvirtai nusisuko. O giria tie, kurie anksčiau už jį nebalsavo, o kaip balsuos po dvejų metų – kol kas nežinia. Bet dabar jiems A.Zuokas jau pradeda patikti.
Tas jau minėtas draugas iš Riešės, kadaise buvęs A.Zuoko fanas, šiemet žiemą jį prakeikė ir pasižadėjo „daugiau niekados“, o kaip bus ateityje, jei jo dukrai meras padarė patogią kelionę į mokyklą, dėl kurios anksčiau būdavo daug bėdų?
Grįžkime prie politinės dimensijos: o ar negali būti taip, kad A.Zuokas, suvokęs, kad ankstesnių, išsilavinusių, labiau pasiturinčių, balsuojančių sąmoningai, rinkėjų paramos jis nebeturi ir veikiausiai nebeturės, nutarė pabandyti patraukti į savo pusę tuos, kurie anksčiau už jį niekuomet nebalsavo, ir tam kuria sau naują įvaizdį? A.Zuokas, kuris pertvarkė Vilniaus transportą taip, kad ponams automobiliuose blogai, užtai „paprastam žmogui“ – gerai. Ir į miestą greitai nuvažiuoji, ir dar kikeni iš kamščiuose dūstančių ponų.
Prie šio naujojo A.Zuoko įvaizdžio kuo puikiausiai dera ir jo arši, iki paskutinės dienos vykusi kova su gėjų eitynėmis. Buvę jo partiečiai liberalai socialiniuose tinkluose piktinasi: tai koks iš to A.Zuoko liberalas, jei jis šitaip?! Kas dar galės už jį balsuoti?! Jie nesusimąsto, kad liberalių pažiūrų vilniečiai ir taip už A.Zuoką nebebalsuoja: 2011 m. per savivaldybių tarybų rinkimus Vilniuje jo koalicija laimėjo surinkusi 34 136 balsus, o 2012-aisiais per Seimo rinkimus buvo sutriuškinta, per visą Lietuvą surinkusi vos 24 129 balsus, iš jų Vilniuje – niekingus 10 973. Su tiek balsų A.Zuokas per savivaldybių tarybų rinkimus net 5 proc. barjero nebūtų įveikęs. Todėl jis, po Seimo rinkimų praradęs vilniečių rinkėjų paramą, ir tapo politiniu zombiu: kaip meras, tarsi su postu ir gyvas, bet kaip politikas – be rinkėjų miręs.
Jeigu savivaldybių tarybų rinkimai vyktų dabar, A.Zuokas su savo „taipiniais“ ar kokia kitokia koalicija nesurinktų nė tų 11 tūkst. balsų kaip pernai rudenį. Dar klausimas, ar jam kokią rinkimų koaliciją arba bent sąrašą sulipdyti pavyktų. Pats esu rašęs, kad A.Zuokas dar prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus elgėsi taip, tarsi norėtų padaryti kaip galima daugiau sąmoningų klaidų ir galutinai išnykti iš politinės arenos bei postų. Tarkime, tam, kad nereikėtų tesėti anksčiau rėmėjams gausiai dalytų pažadų, kurių nepažeidžiant įstatymų tesėti tiesiog neįmanoma. Bet ši išvada prašėsi remiantis prielaida, kad A.Zuokas tebesiorientuoja į dešinįjį, liberalių pažiūrų rinkėją. Ir savivaldybių tarybų rinkimai bus ne šiandien, o po pusantrų metų. Į juos gali ateiti „Zuokas 3.0“.
Jeigu A.Zuokas nutaria rinkėją keisti ir atsisuka į mažų pajamų, sovietiniuose daugiabučiuose gyvenančius, menko išsilavinimo, tradicinių pažiūrų rinkėjus, rusakalbius, lenkus – jo pastarojo meto veiksmai, šiurpinę ankstesnius rinkėjus ir kėlę klausimą, ar jis visai sukvailėjo, tampa visiškai logiški. A.Zuokas – homofobas? Parodykit pritariančius gėjų eitynėms Koraluose, Šeškuose ar Fabuose. A.Zuokas – už atominės elektrinės statybą Kaliningrade? O ką –  su Rusija reikia draugauti, ne pyktis. A.Zuokas nardo Neryje kaip Vladimiras Putinas Suomių įlankoje? O kuo jums V.Putinas nepatinka? Va kaip Rusiją sutvarkė!
Žinoma, tai dar tik prielaidos, kad A.Zuokas keičia savo įvaizdį, ne faktas. Juo labiau ne faktas, kad šis bandymas, jei būtų, galėtų pavykti ir A.Zuokas atgimtų politikoje kaip feniksas iš pelenų. Bet faktas, kad pavykti gali, ir faktas, kad blogiau, nei dabar yra, A.Zuokui nebus.

A.Zuoką keikia tie, kurie anksčiau už jį tvirtai balsavo, bet paskui taip pat tvirtai nusisuko. A.Zuoką giria tie, kurie anksčiau už jį nebalsavo, o kaip balsuos po dvejų metų – kol kas nežinia.