Vilniaus meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas teigia, kad prie valdančiosios koalicijos kvies jungtis Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurių iškelti kandidatai į merus surinko mažiau balsų.

Anot A.Zuoko, mero rinkimuose jį palaikė kovo 10 dieną sudaryta koalicija su socialdemokratais “darbiečiais” ir Rusų aljansu, pavadinta “4 plius”. Meras kartoja kviesiąs prisijungti prie jos ir kitas frakcijas. Esą vėliau bus svarstoma ir apie trečiąjį vicemero postą.

“Trečias vicemero postas bus, bet turėsime tartis su koalicijos partneriais. Koalicija “4+” reiškia, kad mes turėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų koalicijos. Kalbame su visais, konservatoriais pirmiausia, esame kalbėję ir su lenkais”, – žurnalistams sakė jis.

“Paskutiniu metu dirbtinai eskaluojama nacionalinė tema, ypač prieš mero ar vicemero rinkimus, baigsis – grįšime prie normalaus darbo”, – pridūrė A.Zuokas.

Darbo partija iki pat mero rinkimų neatskleidė, ar palaikys A.Zuoką, ar į merus kandidatavusį TS-LKD atstovą Raimundą Alekną. A.Zuokas savo ruožtu teigia visą laiką derėjęsis su “darbiečiais” dėl koalicijos programos ir tikėjęsis jų paramos rinkimuose.

“Mes turėjome susitarimą, ir koalicijos partneriai, su kuriais buvo sutarta, dalyvavo vieningai, todėl eidamas į šį tarybos posėdį, tikėjau, kad taip ir bus. (…) Džiaugiuosi, kad mūsų derybinis laikotarpis buvo labai profesionalus, nes mūsų koalicijos darbų programa, kuri buvo pristatyta, Vilniuje niekad tokios nebuvo. Tai rodo, kad mes kovo 10-ąją dieną pasirašėme susitarimą dėl koalicijos formavimo Vilniaus mieste. Visą laiką dirbame prie programos – tai mane džiugina”, – teigė jis.

Jis sakė ketinantis per ketverius metus pasiekti, kad atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių Vilniuje būtų 3450 litų.

Vilniaus meru po ketverių metų pertraukos antradienį vėl išrinktas Artūras Zuokas ilgai vadovaus miestui, jei koalicijos partnerius apdalins norimais postais, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis pažymėjo, jog A.Zuoko išrinkimas meru dar kartą parodė, kad šis politikas yra geras derybininkas.

“Kadangi koalicijos vietos valdžioje Vilniuje, Kaune ar kitur dažniausiai formuojamos pagal kėdžių arba postų principą, visų koalicijų gyvenimo trukmė priklauso, kiek gautais postais yra patenkinti partneriai. Jei A.Zuokas sugebės visų koalicijos partnerių interesus patenkinti, manau, kad koalicija gali išgyventi visą kadenciją”, – BNS po balsavimo sakė A.Krupavičius.

Svarstydamas, kaip A.Zuokui seksis vykdyti miesto tarybos nario priesaiką tarnauti piliečių interesams, politikos ekspertas pabrėžė, jog naujasis sostinės meras “bent jau viešųjų ryšių lygyje, ko gero, bus patrauklus daugeliui vilniečių”.

“A.Zuokas yra patyręs politikas, mero poste vėtytas ir mėtytas, turintis įvairių etikečių, bet ta patirtis, matyt, neturėtų nueiti vėjais. Naujoje kadencijoje kaip meras jis turėtų būti žymiai atsargesnis, o iš kitos pusės jis tikriausiai bus energingas, aktyvus”, – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad sostinės merui yra labai svarbi Vyriausybės parama, todėl šioje vietoje A.Zuokui gali kilti problemų.

“Sostinės valdžios sugyvenimas su centrine valdžia yra gana svarbus veiksnys. Kad toks sugyvenimas bus lengvas, požymių nedaug, nes Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne itin svarstė galimybės dalyvauti koalicijoje su A.Zuoku. Antra vertus, viešojoje erdvėje A.Zuoko atžvilgiu yra sakoma daug įvairios kritikos iš valdančių partijų pusės”, – sakė A.Krupavičius.

“Taigi perspektyvos nėra pačios šviesiausios, bet politikai turi susitaikyti su faktais ir su tikrove. Tam tikrą sugyvenimą sostinės valdžiai ir centrinei valdžiai teks surasti”, – tvirtino pašnekovas.

Politologas kaip keistą įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sprendimą kelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.

“LLRA sprendimas kelti savo kandidatą buvo gana keistas ir akivaizdu, kad potencialios TS-LKD ir LLRA koalicijos suformavimui toks žingsnis buvo kontrproduktyvus ir reiškia, kad tokia koalicija, apie kurią buvo daug kalbėta, bus mažai įmanoma”, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad LLRA galimybes dalyvauti vienoje ar kitoje valdančioje koalicijoje sumažino jos narių, ypač lyderio Valdemaro Tomaševskio, pareiškimai, “Lietuvos-Lenkijos santykių temos eskalacija žiniasklaidoje, perdėtas kai kurių Lenkijos politikų aktyvumas, siekiant tapyti paveikslą tamsiomis spalvomis”. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, konservatoriai savo veiksmais taip pat mažino koalicijos galimybes.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Antradienį Vilniaus vicemerais išrinkti Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, dėl vietos sostinės taryboje atsisakęs Seimo nario mandato, ir socialdemokratas Romas Adomavičius, ėjęs šias pareigas ir iki šiol.

Už J.Pinskų ir už R.Adomavičių balsavo po 27 tarybos narius iš 51.

Balsų “prieš” nebuvo, didelė dalis tarybos narių šiame balsavime nedalyvavo.

J.Pinskus sakė būsiąs atsakingas už miesto plėtrą ir aplinkosaugą, R.Adomavičius – už miesto tvarkymą, saugumą, komunalines paslaugas. Jis šią sritį kuravo ir iki šiol.

Abi kandidatūras pasiūlė meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas.

Antradienį taip pat išrinktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A.Zuoko siūlymu ir 27 tarybos narių pritarimu juo tapo pagal A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąrašą išrinktas Valdas Klimantavičius.

Sostinės miesto meru išrinkus Artūrą Zuoką, įvykdyta rinkėjų valia, nes jo vadovaujama koalicija per rinkimus gavo daugiausia balsų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

“Laikantis tikros politinės logikos, koalicijos bent jau Vilniuje teisingai ir susidėliojo. Tokia buvo rinkėjų vilniečių valia, ir ta valia šiandien buvo įvykdyta”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino mananti, kad konservatoriai galės puikiai dirbti ir opozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Manau, jeigu netapai meru Vilniaus mieste, atsižvelgiant į tai, kokia galėjo susidėlioti koalicija, ko gero, nėra blogiausias variantas. Būdamas opozicijoje gali puikiausiai kontroliuoti šiandieninę situaciją – kokie koalicijos bus veiksmai, ar veiksmai ir darbai bus teisingi, skaidrūs, sąžiningi”, – kalbėjo I.Degutienė. – (…) Kartais būnant opozicijoje gali padaryti gerokai daugiau, nes yra laisvos rankos, negu būnant trapioje, neaiškioje koalicijoje. Nemanyčiau, kad čia yra pralošimas.”

Paklausta apie Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pasiūlymą konservatoriams dėtis prie A.Zuoko suformuotos valdančiosios koalicijos, parlamento vadovė teigė negalinti kalbėti už Vilniaus politikus. Kita vertus, ji prisipažino nelabai įsivaizduojanti tokio dalyko.

Pasveikusi naująjį sostinės merą Seimo pirmininkė linkėjo jam dirbti skaidriai ir teisingai.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba A.Zuoką išrinko sostinės meru. Jo kandidatūrą palaikė 26 politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį. R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

Valdančiąją koaliciją sudarė A.Zuoko vadovaujama koalicija, Darbo partija ir Socialdemokratų partija, taip pat du Rusų aljanso atstovai.