37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų. Tyrimo metu apklausta 2562 absolventų iš 41 Lietuvos aukštosios mokyklos.

Ketinantys tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje, dažniausiai planuoja studijuoti Anglijos, Danijos, Olandijos ar Švedijos aukštosiose mokyklose. Absolventai nurodė, kad tokį jų apsisprendimą lemia pigesnės studijos, geresnė studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas. Beveik pusė (44 proc.) besirenkančių studijas užsienyje nurodė, jog ketina likti ir dirbti vienoje iš užsienio šalių.

„Kaip priežastis, kurios paskatintų likti studijuoti Lietuvoje, absolventai įvardija geresnę studijų kokybę, didesnes praktinių gebėjimų įgijimo galimybes, pigesnes studijas bei geresnes darbo perspektyvas įgijus specialybę. Tačiau problema įvardinčiau tai, jog dauguma išvykstančių gabių absolventų teigia neplanuojantys grįžti į Lietuvą baigę studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Trūksta ir tyrimų, kiek iš išvykusių studijuoti svetur grįžo, todėl dažnai prisidengiama nuomone, jog išvykę absolventai grįžta.” – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark. – „LSAS ragina kuo skubiau pradėti kalbėti apie realias priemones galinčias padėti susigrąžinti gabius asmenis atgal į Lietuvą, o kuriant tokių priemonių planą atsižvelgti į išvykusiųjų nuomones.“

LSAS pastebi tai, jog daugiau kaip penktadalis visų apklaustųjų teigė apskritai nesvarstantys galimybės tęsti magistrantūros studijų. Pusė iš jų nurodė per artimiausius 5 metus ketinantys išvykti mokytis ar dirbti į užsienio šalis. Nusprendusieji netęsti studijų savo apsisprendimą grindžia per brangiomis studijomis, netenkinančia studijų kokybe ar tiesiog nemato poreikio ar noro toliau studijuoti. 2 iš 5 absolventų rinktųsi studijas užsienyje, jeigu nuspręstų studijuoti toliau. Ketinantys studijas tęsti Lietuvoje absolventai nurodo, jog tokį sprendimą lemia nenoras palikti šeimą, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.

Apklausoje buvo teirautasi ir apie studijų bei darbo derinimą studijų metu. Beveik trečdalis respondentų nurodė, jog studijų metu dirbo, 63 proc. teigė, jog jau dabar dirbantys pagal specialybę, kas trečias absolventas teigė apskritai neketinantis dirbti pagal įgytą specialybę, 11 proc. nurodė ieškosiantys darbo užsienyje.

Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų geresnės darbo suradimo perspektyvos, didesnis atlyginimas, geresnės socialinės garantijos bei darbo pagal specialybę suradimo galimybės. 2 proc. nurodė, jog jokios priežastys jų nepaskatintų likti Lietuvoje.

„Dauguma bakalaurą baigusių studentų bei neplanuojančių išvykti mokytis ar dirbti į užsienį, teigia, jog darbo ieškosis didžiausiuose šalies miestuose, dažniausiai – tame pačiame, kuriame ir studijavo. Absolventai nemato galimybių gauti tinkamą, jų kvalifikaciją atitinkantį darbą mažesniuose ar savo gimtuose miestuose. Sprendžiant “protų” pritraukimo į regionus problemas trūksta ir savivaldybių iniciatyvos – ieškoti sprendimų, kaip pritraukti jaunus specialistus bei išlaikyti reikiamą kvalifikuotų asmenų pasiskirstymą šalyje“, – sako A. Mark.

LSAS inicijuotoje apklausoje dalyvavo 2562 absolventai iš 41 Lietuvos aukštosios mokyklos. Tyrimas atliktas birželio 7-23 dienomis.