Sumažinus reikalavimų, kuriuos reikia įveikti norint tapti advokatu, šiemet gali smarkiai padaugėti šios gildijos narių. Advokatų ir jų padėjėjų skaičius dabar siekia beveik 3 tūkst. Lapkritį jų gretos pasipildė 26 naujais advokatais.

Gabija Sabaliauskaitė

Kai kuriems politikams vis kliūva neva uždara sistema, kurią atverti padėtų ilgesnis sąrašas asmenų, galinčių tapti advokatais nelaikant kvalifikacinio egzamino.

Patys advokatūros nariai tvirtina esanti atviriausia teisininkų asociacija. Tačiau, be savireguliacijos, kurią advokatai, kaip tvirtinama, laiko vertybe, o ne primesta norma, ir bendruomenės vieningumo, kuriam netrukdo individuali, verslą primenanti veikla, tą bendruomenę pareguliuoti vis bando kai kurie politikai.

O tie bandymai, kaip tikina advokatai, neretai priklauso nuo politinių vėjų. Pavyzdžiui, naujausi vėjai į advokatūrą atpūtė nemažai prokurorų. Naujus aukščiausios kvalifikacijos kolegas advokatai pasitiko kone saliutais, bet dalimi jų advokatūros nariai pernelyg nesidžiaugia.

Nauja advokatų egzamino forma (kai kuriems kandidatams pakankamas veiklos organizavimo egzaminas ir vien formaliai tikrinama etika) šiemet advokatų skaičių, kuris įprastai kasmet didėja dešimtadaliu, gali kilstelėti 15–20 proc. Nors solidus advokatų būrys šalyje neva optimalus, per didelis jų skaičius netrukus gali susitelkti Vilniuje. O tai, kaip prognozuoja patys advokatai, atsilieps didesniu skundų skaičiumi, paslaugų kokybe visuomenei ir žymesnėmis išlaidomis valstybei.

Didžiausiu galvos skausmu advokatams tapo septintojo Advokatūros įstatymo straipsnio pataisos, kuriomis kartkartėmis bandoma lengvinti reikalavimus kandidatams tapti advokatais ar papildyti jų sąrašą pretendentais, kurie į advokatūrą galėtų ateiti paprastesniu keliu.

Lapkritį vėl svarstytos šio straipsnio pataisos, kuriomis, kaip ir vasarą, norėta įtvirtinti trumpesnį stažą, pakankamą teisėjams (iki penkerių metų) ir prokurorams (iki septynerių metų). Prie teisėjų, advokatų bei teisės krypties socialinių mokslų daktarų sąrašo norima pridėti teisininkus, kuriems pakaktų dešimties metų teisinio darbo stažo, kad galėtų laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą.

Motyvas: paslaugų prieinamumas regionuose

„Jei kalbame konkrečiai apie Advokatūros įstatymo 7 straipsnio pataisą, mano manymu, yra atstovaujama interesams tų žmonių, kurie nesugeba išlaikyti kvalifikacinio egzamino arba yra pašalinti iš advokatūros dėl nusikalstamų veikų ar korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir norėdami sugrįžti į advokatūrą turėtų laikyti egzaminą, nors anksčiau jo nelaikė, todėl nenorėtų to daryti ir dabar, – samprotauja Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė. – Žinoma, čia galima svarstyti, ar nėra interesų konflikto: ar asmenys, siūlantys tokias pataisas, neturi artimųjų teisininkų, kurie norėtų tapti advokatais ir pasilengvinti sau kelią.“

Jis priduria, kad dabartiniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai eksperimentuoti nelinkę ir pataisas siūlo išanalizavę galimą jų naudą ar pavojų. Vis dėlto, kai šiai pataisai minėtas Seimo komitetas nepritarė, klausimą buvo pavesta svarstyti papildomam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

„Absoliučia dauguma balsų nepritarėme šioms pataisoms, nes manome, kad bet koks teisinio darbo stažas gali būti per siaura sritis teisininkui, norinčiam dirbti advokatu. Pavyzdžiui, savivaldybėje dešimt metų dirbusiam teisininkui, siekiančiam tapti advokatu, reikia daugiau žinių, todėl išlaikyti kvalifikacinį egzaminą tikrai būtina“, – kodėl nereikia mažinti reikalavimų pretenduojantiems tapti advokatais, komentuoja Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė ir priduria, kad šis projektas grįš į pagrindinį komitetą, vėliau – į plenarinių posėdžių salę.

Vienas iš parlamentarų, pateikusių šią pataisą, socialdemokratas Bronius Pauža sako, kad pagrindinis motyvas, kodėl dešimtmetį išdirbusiems teisininkams būtų galima pretenduoti tapti advokatais išlaikius mažesnės apimties ir gerokai paprastesnį veiklos organizavimo egzaminą, yra advokatų paslaugų prieinamumas ir kaina regionuose.

„Dauguma advokatų dirba didžiuosiuose miestuose, o rajono gyventojai susiduria su problemomis. Pavyzdžiui, mano apygardoje (Jurbarke) pas advokatus reikia važiuoti į Kauną. Transportas, žinoma, nėra kliūtis, bet Kaune – kaunietiškos ir paslaugų kainos, ne visi gali už jas sumokėti, – komentuoja B.Pauža. – Kitas dalykas – manau, kad advokatai pasidarė tam tikrų teisininkų grupių uždara sistema: teisėjams ir prokurorams taikomos lengvatos tapti advokatais.“

Seimo narys beveik neabejoja, kad įmonių ar kitų įstaigų teisininkai, jei taptų advokatais, ekonominėse bylose būtų net geresni atstovai nei prokurorai, kurie iki advokatūros praktikos nagrinėdavo vien tik baudžiamąsias bylas.

Uždarumas, kuriuo motyvuojant vis siūlomos Advokatūros įstatymo septintojo straipsnio pataisos, bent lyginant su kitomis teisininkų asociacijomis – gana santykinis. Pavyzdžiui, per pastarąjį Advokatų tarybos posėdį advokatais pripažinti 26 asmenys, į advokatų padėjėjų sąrašą įrašyta 20 naujų narių, o iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukti septyni advokatai (du iš jų dėl mirties). Palyginimui, praėjusią savaitę vykusį notaro egzaminą išlaikė du kandidatai iš septynių.

B.Pauža, paklaustas apie grėsmę kvalifikacijai ar etikai, problemų, kurias galėtų lemti liberalesnis septintasis straipsnis, taip pat nemato. Esą šioms vertybėms patikrinti užtektų gana „kieto“ veiklos organizavimo egzamino. Be to, kitas detales išspręs rinka: pas nieko nesugebantį advokatą niekas ir neis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.