Atlikęs ekspertų apklausą, savaitraštis “Veidas” skelbia advokatų elito – šiandieninės Lietuvos advokatūros lyderių sąrašą.

Kokie advokatai Lietuvoje šiandien yra didžiausi autoritetai ir savo srities profesionalai, pelnę tiek kolegų, tiek klientų pasitikėjimą? Kokius advokatus galėtume priskirti prie dabartinio Lietuvos advokatūros elito?
Keldami šiuos klausimus atlikome Lietuvos teismų teisėjų, prokurorų, universitetų Teisės katedrų vedėjų ir teisės srities mokslininkų, didelių įmonių ir valstybinių institucijų Teisės skyrių vadovų apklausą ir šių ekspertų padedami sudarėme dabartinį Lietuvos advokatūros lyderių – geriausių šalies advokatų sąrašą.

Elito sąraše – seni advokatūros vilkai

“Advokatai tarpusavyje dabar elgiasi lyg šunys: nebeliko vienybės, vyksta arši kova dėl kiekvieno kliento”, – stebėjosi vienas žinomas sostinės advokatas.
Iš tiesų daugybė advokatų pritartų, kad dabar džiaugtis ir švęsti advokatūros jubiliejų – ne pats tinkamiausias metas.
Prie to prisidėjo daug priežasčių: valstybės požiūris į advokatūrą kaip į “šiukšlių dėžę” – ramų užutėkį pasitikėjimą praradusiems teisėjams, prokurorams ar suteptos reputacijos politikams, turintiems teisinį išsilavinimą, pasroviui paleistas advokatų skaičius ir advokatūroje įsivyravęs pinigų kultas.
Šiandien matome daug pavyzdžių, kai pinigai advokatams tampa svarbesni už advokato, kaip kilnios profesijos atstovo, misiją. Visa tai įtraukia advokatūrą į nelabai švarų žaidimą, o advokatus verčia balansuoti tarp savo profesijos misijos ir paprasčiausio pasipinigavimo.
Tokių piktžaizdžių advokatūroje matyti ne taip jau mažai. Patys paprasčiausi pavyzdžiai ateina iš teismų: turbūt kiekvienas didesnę patirtį turintis teisėjas pasakytų, kad jam neretai akis bado akivaizdžios advokatų pastangos bet kokia kaina pratęsti bylinėjimąsi, nors byla aiškiai neturi perspektyvos. Teisėjai mato, kaip advokatai nuslepia tai nuo savo klientų ir toliau rašo beprasmius kasacinius skundus arba visomis įmanomomis priemonėmis palaiko ginčą tik todėl, kad tai jiems reiškia pratęstą sutartį ir pinigus.
Vilniaus advokatas Kęstutis Lipeika, vienas etiškiausių ir autoritetingiausių visoje Lietuvos advokatūroje, ir pats stebisi kai kurių savo kolegų darbo standartais. “Pavyzdžiui, vienoje byloje advokatas atstovauja vyriškiui, savo klientui, kad šis nemokėtų priteisto įsiskolinimo vaiko išlaikymui. Ir atstovauja piktai, su didžiausiu užsidegimu, viskam prieštaraudamas – kiekvienam dokumentų pateikimui ir kiekvienam žodžiui. Bet už tokios piktos nereto advokato elgsenos dažnai slypi vien tik siekis įtikti savo atstovaujamam klientui, taip galbūt pagrindžiant užsiprašytą didelį honorarą”, – įsitikinęs vienas labiausiai patyrusių šalies advokatų.
Pasak jo, atsiradusi nuožmi konkurencija ir klientų “badas” verčia advokatus ne tik stengtis kuo ilgiau išlaikyti klientą, bet ir iki padebesių kelti savo įkainius.
“Teisėjų, prokurorų, antstolių, notarų skaičius yra ribojamas, o advokatų – neribojamas. Bet kreipimųsi į advokatus kiekis tai ribotas, todėl ir turime situacijas, kai koks nors jaunas advokatas, dvi savaites nesulaukęs jokio ateinančio žmogaus, trečią savaitę, kai galiausiai kas nors kreipiasi, užsiprašo neproporcingai didelio honoraro. Pripažįstu, aš dažnai sulaukiu priekaištų, kad mūsų kontoroje, kurioje dirba keliolika advokatų, honorarai yra per maži. Bet aš turiu du principus, kuriais vadovaujuosi: pirma, mano profesinis gyvenimas baigiasi ir aš nebegaliu šluotis pinigų iš visų, kas tik ateina. Antra, aš visada atkreipiu dėmesį, koks tai ginčas, dėl ko ir kas ateina teisinės pagalbos prašyti. Jei yra ginčas dėl vaikų išlaikymo tarp buvusių sutuoktinių ir ateina mokytoja, gaunanti 900 Lt atlyginimą, tai kaip galima nustatyti 4000 Lt honorarą? O pas mane būtent ir lankėsi tokia mokytoja, kuri negalėjo sumokėti už darbą advokatui, užsiprašiusiam tokios sumos”, – profesinio sąžiningumo stygių šių dienų advokatūroje įžvelgia K.Lipeika.
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas advokatas prof. Ignas Vėgėlė pastebi, kad dar niekada Lietuvos advokatūroje nebuvo tokio pinigų kulto, kaip dabar. Vertybėms visuomenėje keičiantis, o advokatūrą persmelkus verslo standartams, advokatai susidūrė su didžiuliu iššūkiu, kaip išsaugoti esminius advokato misijos principus. Advokato misija, pasak I.Vėgėlės, yra labai aiški – padėti siekti teisingumo ginant savo atstovaujamą asmenį ir laikantis aukščiausių sąžiningumo bei etikos standartų. „Tai yra esminis dalykas advokatui – etiškumas ir įsipareigojimas savo klientui”, – teigia profesorius.
Deja, dalis naujosios kartos advokatų, pradėjusių praktiką per pastaruosius du dešimtmečius, jau nepriklausomoje Lietuvoje, šio išbandymo neatlaikė. Ko gero, tai viena priežasčių, kodėl tarp dabartinio advokatų elito matome daug senų advokatūros vilkų, bet nematome daug naujųjų advokatūros lyderių, nors išimčių, be abejo, yra.
Kalbėdamas apie advokatūros elitą Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas I.Vėgėlė pripažino, kad ir advokatūra turi savo „bunkių” ir “grigaičių”, o elitui dažnai priskiriami labiau viešumoje matomi teisininkai, nepaisant jų profesinių savybių. „Bet žiūrint į elito sąvoką rimčiau – įvardijant elitu lyderius, gabiausius ir labiausiai patyrusius specialistus, reikia pripažinti, kad Lietuvos advokatūra eidama į nepriklausomybę juos jau turėjo: iš tiesų dabartinio elito branduolį advokatūra atsinešė jau iš sovietinio palikimo, tik per pastaruosius du dešimtmečius šie lyderiai dar labiau augo, brendo ir išryškėjo”, – neabejoja profesorius.
Tad koks jis, dabartinis Lietuvos advokatūros elitas?