Spektaklių premjeros
“Mistras”
Dešimties premjerų sąrašu pradedamas naujasis teatro sezonas byloja ne tiek apie kultūrinio gyvenimo intensyvumą, kiek apie demokratizacijos proceso vaisius. Tarkim, įsibėgėjus Menų spaustuvės veiklai, vilniečiai gavo galimybę išvysti spektaklius, kurie anksčiau neišeidavo už įvairių mokslo institucijų ar privačių studijų sienų. Štai “Pupi Pipa Pupi” – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursių darbas, kurį studentai pavadino “žaislų veiksmo trileriu”.
Agresyvų elektroninių žaislų įsiveržimą į tradicinių žaislų pasaulį vaizduojantis judesio ir pantomimos spektaklis anksčiau taip ir būtų likęs dėstytojų ir bendramokslių džiaugsmu, o dabar praplečia viešąjį kultūros akiratį.
Rugsėjo scenose neretai išvystame tai, kas buvo žadėta pavasariui, bet nespėta ištesėti. Šįmet taip įvyko su “Blusyno pasakojimais” Šiaulių dramos teatre. Pagal pernai mirusio vaikų rašytojo Gendručio Morkūno knygą, pripažintą geriausiu 2008-ųjų lietuvių literatūros kūriniu vaikams, statomas spektaklis režisieriaus Aleksandro Gluskino iniciatyva buvo paliktas brandinti ligi rudens.
Šokio premjeros
Įdomu, kad naujojo sezono pradžią žymės šokio premjerų gausa. Pirmiausia tai sietina su dvidešimtuoju tarptautiniu modernaus šokio festivaliu, kuris rugsėjo 18-ąją prasidės ne Kaune, kaip būdavo įprasta, o sostinės Menų spaustuvėje. Vilniečiai pirmieji išvys spektaklį “Atvirų akių panoramos”, kurį šokio teatras “Aura” pristatys kartu su kolegomis iš Ispanijos teatrų “Tranvia” ir “Manantiales”. Beje, spektaklis žymimas N-18 ženklu, nes jame, kaip ir daugelyje festivalio siūlomų reginių, kūrybos instrumentais virsta nuogi šokėjų kūnai.
Tačiau kitų dviejų “Auros” premjerų pirmaisiais liudininkais taps kauniečiai. Spektakliai “Lietaus reminiscencijos” ir “Išplautas dangus”, kuriuose šokėjams gyvai akompanuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, sujungti į pasirodymą “Dvi premjeros su pertrauka”.
Kauniečiai pirmieji išvys ir choreografės Anželikos Cholinos teatro “Anos Kareninos” versiją, sukurtą pagal kompozitoriaus Alfredo Šnitkės muziką. Įdomu, kad šiame A.Cholinos pastatyme vaidina rinktinė Lietuvos teatrų artistų komanda: pagrindinius vaidmenis sukūrė Beata Molytė iš Klaipėdos muzikinio, Gintaras Visockis iš Kauno muzikinio ir Mantas Vaitiekūnas iš Vilniaus mažojo teatro.
Mėnesio intrigos
Nacionalinė opera lietuviškoje padangėje – toks išskirtinis reiškinys, kad kompozitorės Audronės Žigaitytės “Frank’Einsteinui” savaime neturėtų trūkti smalsuolių. Džiugu, kad Klaipėdos muzikinio teatro premjeriniu spektakliu bus pamaloninta ir sostinės publika. Pastatymo kūrybinėje komandoje – Vilniaus kūrybinio jaunimo desantas: choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė, dirigentas Modestas Barkauskas, solistai Rafailas Karpis ir Tadas Girininkas.
Rimo Tumino mokinys Artūras Areima meta pirštinę Jono Vaitkaus mokiniui Agniui Jankevičiui ir Kauno dramos teatre stato Henriko Ibseno “Šmėklas” (A.Jankevičiaus sukurta tos pačios dramos interpretacija įtraukta į Valstybinio jaunimo teatro repertuarą). Įdomu pažiūrėti, kurio režisieriaus naudai baigsis ši neakivaizdinė dvikova.
Pats R.Tuminas Vilniaus mažajame teatre toliau repetuoja Mariaus Ivaškevičiaus “Mistrą”: rugsėjo pabaigoje žiūrovams pirmąkart turėtų būti pristatyta šio spektaklio antroji dalis. Kaip čia neprisiminsi, kad prieš šešerius metus “Madagaskaras 2″ gerokai nuvylė “Madagaskaru 1″ susižavėjusius žiūrovus. Ar tai buvo atsitiktinumas, ar dėsnis – pamatysime jau netrukus.
Dešimt rugsėjo premjerų
Jeigu ką, tai “Blusyno pasakojimų” režisieriaus vardas Antanas (Antanas Gluskinas). Neabejotinai vienas geriausių pastarųjų metų spektaklių vaikams ir visai šeimai.
Ar kas nors iš “Veido” buvo pamalonintas “Frank’Einsteino – XXI amžiaus”?
O aš, deja, buvau. Įdomu, kaip bus saldžialiežuviaujama recenzijoje.