Scanpix

Rusijos visuomenės rūmai prašo Lietuvos nešaudyti į Aleksandrovo ansamblį – tokia žinia pasklido rusiškuose interneto plotuose. Propaganda ne visuomet paiso logikos – kaip galima šaudyti į tai, ko Lietuvoje nebus?

Į Rusijos armijos Aleksandrovo ansamblio choro sužlugusias gastroles sureagavo Rusijos visuomenės rūmai. Tai įstaiga, kuri užsiima valdžios ir visuomeninių organizacijų interesų derinimu, dalį jos narių skiria Rusijos prezidentas. Kaip skelbia pranešimai, Visuomenės rūmai ketina kreiptis į Lietuvos kultūros ministrą Šarūną Birutį su prašymu atšaukti gruodžio 6-ąją numatyto koncerto Visagine draudimą. Teigiama, kad „Lietuvos valdžia uždraudė ansamblio turnė, prilyginusi gas­troles okupacijai, o patį kūrybinį kolektyvą pavadinusi agresoriaus armija“.

Akivaizdu, kad tokios propagandinės formuluotės paveikesnės nei korektiškas įvykių aprašymas. Lietuvos valdžia čia dėta tik tiek, kad Kultūros ministerijai pavaldus Visagino kultūros centras atsisakė suteikti ansambliui salę. Tačiau didelio masto gastrolių idėją palaidojo patys turo organizatoriai – privati Latvijos firma „ART Music“. Nuogąstaujant dėl galimų visuomenės protestų, pradžioje norėta surengti uždarą renginį, į kurį patenkama su kvietimais, tačiau atsisakius privatiems organizatoriams, – Pramogų  bankui, „Compensai“, – koncertas apskritai atšauktas.

Ansamblio gastrolės Latvijoje irgi pakibo ant plauko: šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius  pareiškė, kad koncertas gali būti neleistino pobūdžio, nes pasirodymai grindžiami ideologine koncepcija, aktyviai propaguojančia Rusijos armijos galią, ir tai neadekvatu Baltijos šalių istorijos kontekste.

Rusijos kariuomenės kadrams priklausančių dainininkų repertuare – daina „Mandagūs žmonės“, kurios turinys tiesiogiai siejasi su Rusijos agresija prieš Ukrainą: Krymo okupaciją 2014 m. įvykdę rusų kariškiai be atpažinimo ženklų buvo ironiškai praminti „mandagiais žmonėmis“.

Aleksandrovo ansamblis, be kitų kraštų, šįmet gastroliavo Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Moldovoje. Protesto piketų būta Lenkijoje. Piketus Čekijoje organizavęs Tomašas Pešinskis taip apibūdino Rusijos kolektyvą: „Galbūt, esant kitokiai padėčiai Europoje ir pasaulyje, mes juos laikytume muzikantais, tačiau dabar jie mums – hibridinio karo batalionas ir jų turnė mes laikome karine operacija“.

Aleksandrovo ansamblio koncertinės grupės nėra vieninteliai rusų atlikėjai, dėl kurių protestuojama pasaulyje.

Šįmet sausio 29 d. Niujorko Metropoliteno operoje po Piotro Čaikovskio operos „Jolanta“ spektaklio į sceną išėjo JAV gyvenantis rusų kilmės verslininkas Romanas Torgovickis, nešinas plakatu, kuriame buvo pavaizduoti į Hitlerį panašaus Vladimiro Putino karikatūra ir dvi spektaklio žvaigždės: dirigentas Valerijus Gergijevas ir dainininkė Ana Netrebko. Plakato užrašas skelbė, kad šie atlikėjai palaiko V.Putino agresiją prieš Ukrainą. R.Torgovickis buvo suimtas (kaip ir po ankstesnės savo akcijos Bostone), tačiau nė vienu atveju reikalas nenuėjo iki teismo. A.Netrebko išties yra paaukojusi lėšų Donecko operai, kai mieste jau šeimininkavo Rusijos armija ir vietos kolaborantai, tačiau dainininkė paskui bandė atsiriboti nuo politikos – esą tai grynai humanitarinis veiksmas.

O V.Gergijevas, kuris 2008-aisiais palaikė Rusijos agresiją prieš Gruziją, taip pat 2014 m. parašu pritarė Krymo okupacijai, žadino protesto bangas ir Lietuvoje. 2012 m. sausio 13 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje V.Gergijevas dirigavo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkes­trui. Koncertas vis dėlto buvo pradėtas tylos minute, tačiau norintiems uždegti scenoje žvakučių nebuvo leista jų įsinešti – administracija nurodė į priešgaisrinės apsaugos taisykles.

Rusijos propogandai anksčiau Lietuvoje išvis nebuvo priešinamasi. Antai Rusijos desantininkų siautėjimą Čečėnijoje šlovinančio ansamblio „Liube“ koncertas Kaune vyko 2005 m. Kovo

11-ąją. Taip pat 2006 m. vasario 16 d. Šiauliuose koncertavo dainos „Gimęs SSRS“ autorius Olegas Gazmanovas.

„Liube“ kūrinys, kuriame dainuojama apie Rusiją „nuo Volgos iki Jenisiejaus“, nebuvo toje šalyje palaikytas provokacija, nors nurodytose ribose išsitenka mažiau nei pusė Rusijos teritorijos. Dabar „Liube“ pasitaisė politiškai, bet ne geografiškai – dainuoja apie Rusiją „nuo Krymo ligi Jenisiejaus“.