"Scanpix" nuotr.

Jungtinė Karalystė nutarė palikti Europos Sąjungą (ES), o nuo liepos 1-osios ES Tarybai ėmė pirmininkauti Slovakija. Šalis, kurios premjeras atvirai deklaruoja Europoje nenorintis matyti nei pabėgėlių, nei musulmonų. Karšti šio vidurvasario pokyčiai, regis, Europą gali apsvilinti ir labiau.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, euroblogas.lt

Kaip ir Lietuva, Slovakija priklauso ES jau dvylika metų, o ES Tarybai iki gruodžio 31 dienos pirmininkaus pirmą kartą. Kartu su pusmetį prieš tai pirmininkavusiais Nyderlandais ir pusmetį po jos pirmininkausiančia Malta ji sudaro vadinamąją pirmininkavimo trijulę. Trys valstybės drauge rengia bendrą pusantrų metų programą, kiekviena paruošdama konkretesnį ir smulkesnį savo 6 mėnesių trukmės planą.

Galima tik numanyti, kokia įtampa sklandė Bratislavoje paskutinę birželio savaitę.

Slovakai galutinę programą pristatė likus vos dienai iki pirmininkavimo pradžios. Galima tik numanyti, kokia įtampa sklandė Bratislavoje paskutinę birželio savaitę: ligtolinius planus iš esmės sujaukė Jungtinė Karalystė, nuspręsdama pasitraukti iš ES. Šį pusmetį prie jau numatytų darbų prisideda ir šio unikalaus proceso administravimas: pirmą kartą pagal Lisabonos sutarties 50 straipsnį pačios šalies narės prašymu bus inicijuotas jos išstojimas.

Ne mažesnę įtampą dar gerokai iki tol ir patys slovakai sukėlė Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge. Mat pastarajame įsikūrusiam Europos Teisingumo Teismui praėjusį gruodį įteikė ieškinį dėl ES plano paskirstyti į Europą plūstančius pabėgėlius pagal privalomą kvotų sistemą. Vadinamoji Višegrado ketveriukė (Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija) prieglobsčio prašytojų įsileisti nenori ir tam aktyviai priešinasi.

Jei iki šiol galėjo būti diplomatiškai tildomas, dabar, Slovakijai ėmus pirmininkauti, tai padaryti bus gerokai sunkiau.

Slovakijos premjeras Robertas Fico sistemą viešai pavadino visišku fiasko, o plūstančių pabėgėlių srautą mato kaip grėsmę tiek Europai, tiek savo šaliai: „Slovakija yra krikščioniškas kraštas. Negalime toleruoti 300-400 tūkst. musulmonų pabėgėlių, kurie mūsų žemėje pradės statyti mečetes, taip pakeisdami šalies gamtą, kultūrą ir vertybes, antplūdžio. Daugiakultūriškumas tėra fikcija, įsileidę migrantus turėsime tik problemų.“

Toks kategoriškas požiūris iš esmės kertasi su europietiškomis vertybėmis. Ir jei iki šiol galėjo būti diplomatiškai tildomas, dabar, Slovakijai ėmus pirmininkauti, tai padaryti bus gerokai sunkiau.

Vienas iš prioritetų – Europos perkrovimas

Oficialioje Slovakijos pirmininkavimo programoje, be abejo, nėra tokių aršių ir kategoriškų teiginių, kuriais jau spėjo pagarsėti jos premjeras. Nurodomos pagrindinės trys Europą šiuo metu slegiančios problemos: sumaištį kelianti migracija ir pabėgėlių krizė, vis šiurpesni teroristiniai išpuoliai, slogūs finansinės-ekonominės krizės padariniai.

Šalis nares Slovakija kviečia permąstyti ambiciją kurti vieningą, darnią ir atsparią Sąjungą, dirbti atkuriant prarastą piliečių pasitikėjimą šiuo alternatyvų neturinčiu projektu. O artimiausius šešis mėnesius žada koncentruotis ties keturiais prioritetais:

1. Ekonomiškai stipri Europa. Visapusiškai stiprinti ES ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas bus siekiama pasitelkiant ir toliau vystant jau sukurtus ekonominio augimo instrumentus:

Europos strateginių investicijų fondą, stiprinantį Europos investicinio banko pajėgumą prisiimti didesnę riziką investuojant;

Kapitalo rinkų sąjungą, naujoms ir mažoms įmonėms suteikiančią finansavimo šaltinius, sumažinančią kapitalo pritraukimo sąnaudas, o santaupų neturintiems asmenims suteikianti daugiau alternatyvų;

Ekonominę pinigų sąjungą, koordinuojančią bendrą ekonominę (euro) politiką ir

Bankų sąjungą, turinčią užkirsti kelią galimoms krizėms bei užtikrinančią ekonominį stabilumą.

Slovakija žada padaryti viską, kad būtų laiku patvirtintas pagrindinis ekonominis instrumentas – ES biudžetas.

2. Moderni vidaus rinka. Toliau bus intensyviai dirbama kuriant Energetikos sąjungą, kuria siekiama gerinti Europos energetinį saugumą ir kovoti su klimato kaita. Piliečių galimybes dirbti virtualiai bus stengiamasi stiprinant bendrąją skaitmeninę rinką. Besirūpinant šiais piliečių poreikiais, nebus pamiršta ir mus supanti aplinka: Slovakija planuoja plėtoti antrinių žaliavų perdirbimu grįstą ekonomiką (angl. cycling economy).

3. Tvari migracijos ir prieglobsčio politika. Pabėgėlių kvotų atžvilgiu neigiamai nusiteikusi Slovakija tvarią politiką supranta kaip kur kas stipresnę Europos išorinių  ir išmaniųjų sienų (angl. smart borders) apsaugą, tad didesnės kontrolės reikia tikėtis ne tik žemyno krantuose, bet ir oro uostuose. Tikimasi, kad tai turėtų stabilizuoti pastaruoju metu ne visai pilnavertį Šengeno zonos veikimą. Išorinių sienų apsaugai stiprinti bus siekiama dar glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis.

4. Europos vaidmens pasaulyje stiprinimas. Slovakija ketina stiprinti paskutiniais metais kiek įtemptus ryšius su ES Rytų ir Pietų kaimynėmis. Bus tęsiama Bendrijos plėtra palaikant šalių-kandidačių įstojimo pagreitį įgavusius procesus bei toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis.

Visa tai skamba taikiai, diplomatiškai ir lyg saldainiukas supakuota į patrauklų pristatomąjį filmuką.

Tačiau jo pabaigoje skambantis šūkis atskleidžia Slovakiją savo pirmininkavimu siekiant iš esmės supurtyti ir perkrauti Europą (angl. recharging Europe), kuri pastaruoju metu primena tik vietoje stovinčią ir rankomis beviltiškai skėsčiojančią močiutę.

Kritiškų nuomonių ES turėtų klausytis atidžiau, tapti lankstesne, ne tokia biurokratiška ir labiau reaguojanti į įvairovę.

„Esame etape, kuomet atėjo laikas įveikti baimes – savo piliečių, migracijos, terorizmo, taip pat politikų, negebančių tvarkytis su ištikusiomis krizėmis. Krizės veda į piliečių nepasitikėjimą visa ES, stiprina ekstremizmą ir nacionalizmą“, – pastarajame Europos Vadovų Tarybos susitikime sakė R.Fico.

Pačią ES jis apibūdino kaip įspūdingą ir unikalų tvarinį – neidealų, tačiau neturintį sau jokios alternatyvos. „Kritiškų nuomonių ES turėtų klausytis atidžiau, tapti lankstesne, ne tokia biurokratiška ir labiau reaguojanti į įvairovę“, – sakė jis. Europai nebus lengva ignoruoti kritiškas nuomones, kai Tarybai pirmininkaus viena kritiškiausių jos narių.

Ar po „Brexit” sulauksime „Slexit”?

Slovakijai teko nelengvas iššūkis suvaldyti Europą ištikusias krizes. Iki šiol jos premjerui netrūko drąsos snaudžiančią Bendriją kritikuoti, norėtųsi tikėti, kad nepritrūks ir vadovaujant ateinančius šešis mėnesių. Deja, tuo tikėti sunku žinant, kad jo paties padėtis gimtojoje Slovakijoje darosi kiek įtempta.

Slovakai nenori, kad ateinantį pusmetį visos ES sienų apsaugos ir pabėgėlių klausimus kuruotų susikompromitavęs šalies vidaus reikalų ministras.

Tūkstančiai slovakų birželio pabaigoje išėjo į gatves reikalaudami vidaus reikalų ministro Roberto Kalinako atsistatydinimo. Šis esą sudaręs sandėrį su nekilnojamo turto verslininku Ladislavu Basternaku, įtariamu finansinėmis machinacijomis ir mokesčių slėpimu. Premjeras R.Fico ministrą gina, o pats gyvena L.Basternakui priklausančiuose apartamentuose. Kilus skandalui opozicija ne kartą ragino vyriausybės vadovą bent jau išsikraustyti iš galimai nusikaltėliui priklausančio nuomojamo būsto, tačiau šis atsisako. Bratislavoje įtampa ir susierzinimas dėl to kyla vis labiau – slovakai nenori, kad ateinantį pusmetį visos ES sienų apsaugos ir pabėgėlių klausimus kuruotų susikompromitavęs šalies vidaus reikalų ministras.

Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš ES, panašių kalbų pasigirdo ir Slovakijoje. Mat čia per kovą vykusius rinkimus į parlamentą pateko 14 itin nacionalistiškai ir agresyviai nusiteikusios Slovakijos žmonių partijos (LSNS) atstovų. Ši net ėmė rinkti parašus siekdama inicijuoti Slovakijos išstojimą iš ES.

Tokiame kontekste akivaizdu, kad Slovakijos pirmininkavimo proga sukurtas logotipas žaismingai keičiasi ne šiaip sau –  artėjantis pusmetis ES bus kupinas pačių įvairiausių nuotaikų ir grimasų.

* Ahoj slovakiškai reiškia labas.