Būna mėnesių, kai kuklus lietuviškų premjerų apžvalgininkas, dairydamasis būsimo grobio, pasijunta it gyventų kokiame Manhatene: kurio teatro repertuarą beatverstum – į akis pačios šoka naujienos. Čia tau nebe mieguista metų pradžia, kai iš proginio koncerto ar studentų kursinio darbo tenka pūsti scenos įvykį, – tik semk ir džiaukis.

Teatrinės prognozės rodo, kad dažniausiai linksniuojamu kovo scenos veikėju pretenduoja tapti dirigentas Gintaras Rinkevičius, pasirodysiantis net dviejų operų premjerose. Atsakydamas valdininkams, manantiems, kad du operos teatrai Lietuvos sostinei – pernelyg didelė prabanga, maestro lenksis žiūrovams tiek Kongresų rūmuose, tiek Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ir tai bus turbūt labiausiai įtikinantis jo atsakymas.

Operos per gatvę

“Bohemiečiai” su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir režisiere Dalia Ibelhauptaite rengiasi pristatyti Piotro Čaikovskio “Oneginą”. Trumpesnis operos pavadinimas turėtų įspėti žiūrovus, kad tai – drąsi, Aleksandro Puškino poemos veikėjus pusantro šimtmečio pirmyn (į sovietmečio “komunalkes”) ir puse Žemės rutulio į vakarus (link Niujorko dangoraižių) stumtelinti klasikinio veikalo inscenizacija. Onegino vaidmenį kuria Laimonas Pautienius, Tatjanos – Asmik Grigorian, Olgos – Liora Grodnikaitė, Lenskio – Edgaras Montvidas. Prie jaunų atlikėjų ansamblio šįkart prisidės ir Larinos vaidmenį atliksianti Sigutė Stonytė bei auklės partiją dainuosianti Irena Milkevičiūtė.

Kostiumus dainininkams kuria nuolatinis D.Ibelhauptaitės pastatymų partneris Juozas Statkevičius.

Tuo tarpu anapus Vilniaus gatvės Eimunto Nekrošiaus repetuojamame Giuseppe’s Verdi “Otele” Dezdemonomis žada virsti ta pati S.Stonytė ir prieš savaitę vykusiame Didžiajame metų koncerte su svečiu Zurabu Sotkilava finalines operos arijas atlikusi Sandra Janušaitė. Otelo vaimenį kurs Vaidas Vyšniauskas, taip pat planuojami kviestinio tenoro iš Rusijos Augusto Amonovo vizitai. Klastingojo Jago partija atiteko Dainiui Stumbrui, Emilijos – Laimai Jonutytei ir Jovitai Vaškevičiūtei, Kasijaus – Audriui Rubežiui ir Edmundui Seiliui. Nadeždos Gultiajevos kuriamuose kostiumuose, pasak scenografės, svarbios visos detalės, kurios gali virsti ir butaforijos elementais: “Galima tėkšti toną grožio į sceną, bet tai nepadės. Noriu, kad kostiumai atskleistų personažų vidų, jų charakterius.” E.Nekrošius prisipažino besirengdamas spektakliui peržiūrėjęs daugybę šios G.Verdi operos pastatymų, nes nenorėjo kartotis. “Tačiau istorija yra tokia, kokia yra, jos pabaigoje vis tiek yra mirtis. Ir muzika neleidžia daug eksperimentuoti,” – pridūrė režisierius.

Poproko “Aida”

Šalia dviejų operų Lietuvoje netrukus galėsime pasidžiaugti ir dviem naujais miuziklais. Štai Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato “Aidą”, tačiau G.Verdi čia niekuo dėtas: tai garsiojo Eltono Johno pagal Timo Rice’o eiles parašytas poproko kūrinys. Tik libretas grįstas ta pačia Nubijos princesės ir Egipto kareivio meilės istorija. “Nors spektaklyje pasakojama legenda vyksta žiloje senovėje, manau, kad žmogaus egzistencijos klausimai mus domina ir šiandien”, – savo pasirinkimą aiškina miuziklo režisierius Vytenis Pauliukaitis. O dirigentas Jonas Janulevičius priduria, kad nemirtinga meilės trikampio intriga ir visiems melomanų skoniams įtinkanti eltoniškų baladžių estetika ir yra šio рopmiuziklo pasaulinės sėkmės receptas. Vaidmenis “Aidoje” kuria Viktorija Streiča, Ieva Vaznelytė, Kristina Siurbytė, Evelina Sašenko, Akvilė Garbenčiūtė, Mindaugas Zimkus, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Bavikinas, Gediminas Maciulevičius ir kiti Kauno teatro artistai.

O Klaipėdos muzikinis teatras, įsigijęs amerikietišką licenciją, tuo metu rengiasi kompozitoriaus Jerry Bocko “Smuikininko ant stogo” premjerai. Šį spektaklį uostamiestyje atnaujins iš Lenkijos atvyksiantis režisierius ir choreografas Janas Szurmiejus, o prie dirigento pulto stos į teatrą neseniai sugrįžęs Stanislovas Domarkas.

“Smuikininką ant stogo” Lietuvoje ypač išpopuliarino Tevjė dainelė “Jei turtingas būčiau…”, ne kartą skambėjusi “Triumfo arkos” koncertuose. Premjerai rengiasi kone visa teatro trupė, tarp jų – žymiausi klaipėdiečių solistai Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Artūras Kozlovskis, Mindaugas Rojus. Scenoje pasirodys netgi pats teatro direktorius Ramūnas Kaubrys.

Kaip išvengti rutinos

Dramos scenoje irgi netrūksta įvykių. Štai Povilas Gaidys Klaipėdos dramos teatre rodys amerikiečių dramaturgo Josepho Kesselringo “Aršeniką ir senus nėrinius” apie dviejų simpatiškų bobulyčių “žudantį gerumą”. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras pristato šiuolaikinio rusų dramaturgoGermano Grekovo pjesę “Hanana, kelkis ir eik” apie provincijos šeimą, valdomą stiprios moters.

O nepriklausomas teatras “Laimingi žmonės” pakvies į aktorių dueto – Aldonos Bendoriūtės ir Alekso Kazanavičiaus – ilgai brandintą spektaklį “Kitais metais, tuo pačiu metu”. Kanadiečių dramaturgo Bernardo Slade’o pjesėje vaizduojami vyras ir moteris, kasmet susitinkantys tame pačiame viešbutyje tą pačią dieną. “Nors abu jie turi savo sutuoktinius, toks bendravimo būdas ilgainiui pasirodo besąs pats idealiausias, jokios rutinos nepatiriantis mylinčios poros bendravimo modelis”, – teigia spektaklio režisierius Arvydas Lebeliūnas.