Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys R.Dobellio knyga „Aiškaus mąstymo menas“. Ši knyga apie tai, kaip išvengti sisteminių mąstymo klaidų ir išlaikyti aiškų mąstymą esant neaiškioms situacijoms. Siūlome ištrauką iš šio kūrinio.

Kodėl pranešėjai nevertintini rimtai
1918 m., gavęs Nobelio fizikos premiją, Maxas Planckas lankėsi įvairiuose Vokietijos miestuose. Kad ir kur buvo kviečiamas, visur skaitė pranešimą apie kvantinę mechaniką. Ilgainiui jo vairuotojas įsiminė šį pranešimą pažodžiui. „Jums, profesoriau Planckai, veikiausiai pabodo skaityti vis tą patį pranešimą. Miunchene galėčiau pavaduoti jus, o jūs, užsidėjęs vairuotojo kepurę, galėtumėte ramiai pasėdėti pirmoje eilėje. Ir jums, ir man ne pro šalį šiokia tokia įvairovė.“ Plancką pralinksmino toks sumanymas. Jis sutiko. Taigi, vairuotojas perskaitė didžiai gerbiamai publikai pranešimą apie kvantinę mechaniką. Po jo vienas fizikos profesorius pateikė klausimą. Vairuotojas tarė: „Nė nemaniau, kad tokiame pažangiame mieste kaip Miunchenas manęs gali klausti tokių paprastų dalykų. Paprašysiu į šį klausimą atsakyti savo vairuotoją.“
Pasak vieno garsiausių pasaulio investuotojų Charlie Mungero – tai jis man papasakojo šią istoriją apie Plancką, – žinojimas gali būti dvejopas. Tikras žinojimas, pasiekiamas ilgai ir kantriai dirbant protinį darbą, ir vairuotojo žinojimas. Kaip rodo Mungero pasakojimas apie Plancką, vairuotojai – tai tokie žmonės, kurie tik dedasi ką nors išmaną. Jie įgunda rengti šou. Dažnas jų turi puikų balsą, atrodo pasitikintis savimi. Bet jų skelbiamos žinios yra nieko vertos. Jie tiesiog gražbyliauja ir tuščiažodžiauja.
Deja, ne taip paprasta atskirti tikrąjį žinojimą ir vairuotojo žinojimą. Dėl televizijos ir radijo vedėjų viskas aišku – jie paprasčiausiai vaidina. Taip. Visi tą žino. Vis dėlto telieka stebėtis, kodėl šiems banalybių meistrams teikiama tiek daug garbės. Jie kviečiami ant pakylų ir podiumų moderuoti pokalbių apie tai, apie ką jie vargu ar išmano. Už tai jiems mokami dideli pinigai.
Su žurnalistais kiek kebliau. Tarp jų yra ir labai išsilavinusių žmonių. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus žurnalistai, daugelį metų rašantys konkrečiomis, labai aiškiai apibrėžtomis temomis. Norėdami perprasti ir perteikti to reiškinio, apie kurį pasakoja, visumą, jie rimtai dirba. Dažniausiai jie rašo ilgus straipsnius, gausiai pateikia pavyzdžių, pamini ir priešingą nuomonę.
Bet dauguma žurnalistų, deja, priskirtini vairuotojų kategorijai. Jie labai sparčiai iš nieko, o dar paprasčiau – iš interneto, sumeistrauja straipsnį bet kuria tema. Jų tekstai tiesmuki, trumpi ir – dažniausiai slepiant vairuotojo žinojimą – ironiški.
Kuo didesnė įmonė, tuo labiau iš jos vadovo tikimasi šoumeno gebėjimų – vadinamosios komunikavimo kompetencijos. Tylus, neišsišokantis, rimtas kūrėjas čia nepageidaujamas, bent jau į vadovo pareigas. Akcininkai ir verslo žurnalistai tikriausiai mano, kad šou vedėjo gebėjimai laiduoja geriausią rezultatą. Bet taip, be abejo, nėra.
Ch.Mungero partneris Warrenas Buffettas vartoja puikų apibūdinimą – kompetencijos sritis. Tam tikros srities žinovas tai, kas įeina į šią sritį, geba vertinti kaip profesionalas. O kas yra už jos ribų, jis nevertina arba vertina abstrakčiai. W.Buffetto gyvenimo motto: „Išsiaiškinkite savo kompetencijos sritį ir likite joje. Ši sritis gali būti nedidelė. Svarbiausia – įsisąmoninti jos ribas.“ Ch.Mungeras jį papildo: „Išsiaiškinkite, kokių turite gebėjimų. Jei mėginsite laimės ieškoti už savo kompetencijos srities ribų, nesitikėkite geros karjeros. Nieko iš to neišeis – patikėkit.“
Išvada. Nesikliaukite vairuotojo žiniomis. Neapsigaukite – atstovo spaudai, šou kūrėjo, televizijos ar radijo pranešėjo, plepio, tuščiažodžiautojo, žongliruotojo klišėmis nelaikykite žinovu. Bet kaipgi atpažinti apsimetėlį? Yra vienas aiškus požymis. Tikras žinovas suvokia, ką išmano, ko ne. Jei toks žmogus susiduria su tuo, kas pranoksta jo kompetencijos sritį, jis paprasčiausiai patyli arba sako: „Šito nežinau.“ Sako nėmaž neapgailestaudamas – netgi kiek didžiuodamasis. Vairuotojas taip niekada nepasielgtų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.