"Veido" archyvas

Knygynai šįmet mirga marga ryškiais akcijų plakatais, raginančiais knygas pirkti 70–80 proc. pigiau. Pirkėjai patenkinti, tačiau mažumėlę suglumę: negi anksčiau kainos būdavo tiek “užkeltos”, kad leidėjai ir prekybininkai leidžia sau tokias nuolaidas?

Islandijos fenomenas

“Tokios nuolaidos reiškia, kad knyga parduodama pigiau už savikainą, todėl mūsų leidykla vengia dalyvauti panašiose akcijose. Neatsiliepėme ir į neseniai skelbtą vieno knygynų tinklo akciją “Naujos knygos – 40 proc. pigiau”, nes tai primena apiplėšimą. Esu dėkinga Lietuvos skaitytojams, kurie, taip energingai viliojami įvairiausiomis akcijomis, apskritai perka naujai išleidžiamas, daugiau nei 40 Lt kainuojančias knygas. Manau, dabar šalyje stebime “Islandijos fenomeną”, kurio esmė tokia: kai nebelieka pinigų brangesnėms pramogoms – kelionėms ar užsienio žvaigždžių koncertams, žmonės stengiasi save palepinti pigesniais kultūriniais malonumais. Vienas tokių malonumų yra knyga”, – pasakoja leidyklos “Tyto alba” vadovė Lolita Varanavičienė.
Tai, žinoma, nereiškia, kad “Tyto alba” iš viso nenuleidžia kainų, tačiau norėdama padėti išlikti rinkoje mažiems, tinklams nepriklausantiems knygynams, leidykla laikosi vienos taisyklės – kainas mažina visiems prekybininkams vienodai.

“Prognozuoju, kad milžiniškos nuolaidos ilgainiui, išsekus leidėjų sandėlių atsargoms, savaime išsikvėps. Dažniausiai nukainojamos prieš porą metų išleistos knygos, tačiau prieš porą metų tiražai jau nebebuvo milžiniški”, – dėsto L.Varanavičienė.

Nukenčia autoriai

Leidyklų “Versus aureus” ir “Gimtasis žodis” vadovas Artūras Mickevičius teigia, kad leidėjus į kampą stumia jų apyvartines lėšas atėmę didmenininkų bankrotai. “Geriau pinigai sąskaitoje nei užsigulėjusios knygos sandėlyje. Gaunam prekybininkų pasiūlymų ir stengiamės į juos reaguoti. Jei greta lentynoje sudėtos knygos kainuos po dešimt litų, o tavo – keturiasdešimt, niekas jomis ir nesusigundys. Tačiau savo kailiu patyręs, kiek pastangų reikalauja knygos rašymas, manau, kad tokios kainos žemina knygų autorius”, – aiškina A.Mickevičius.

Beje, autoriams akcijos dažnai pridaro ir finansinių nuostolių. Jei sutartyje su leidėju dalis jų atlyginimo (dažniausiai – apytikriai pusė) yra fiksuota pinigų suma, o kita dalis apibrėžta kaip procentas nuo knygų pardavimo kainos – ši atlyginimo pusė, išpardavus knygas pusvelčiui, gerokai sumenksta.

“Buvo ir dar baisesnių laikų: prieš dešimtmetį “Maxima” knygas pardavinėdavo kilogramais. Nors žmonių perkamoji galia yra sunykusi, žvelgiant į taip nuvertintas knygas man, kaip akademinės bendruomenės žmogui, darosi nejauku”, – teigia pašnekovas.

Nesibaigiantis akcijų paradas

UAB “Vagos prekyba” rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė “Veidui” pasakoja, kad mažesnėmis – 30–50 proc. nuolaidomis šiandien pirkėjo nebesuviliosi. Todėl jei nukainoti – tai geriau iš peties.

Ar nuolaidos duoda prekybininkams pageidaujamo efekto? “Priklauso nuo knygos, tačiau judėjimas lentynose išties pagyvėja. Mažiau populiarios knygos perkamos tris–penkis, platesniam skaitytojų ratui skirtos – netgi 30–50 kartų aktyviau”, – teigia pašnekovė.

Knygynuose rengiamos akcijos nuo prekybos tinkluose organizuojamų skiriasi tuo, kad tęsiasi ilgiau. Mat apskaičiuota, kad į knygyną statistinis lietuvis užsuka kartą per mėnesį, todėl dažniau keisti akcijas prekybininkai nemato prasmės. Per vieną knygynų tinklo rengiamą akciją paprastai nukainojama 200–300 pavadinimų įvairiems leidėjams priklausančių knygų.

Ar panašiomis akcijomis tinklai konkuruoja tarpusavyje? “Dabar jau sunku būtų įžvelgti kokią nors konkurenciją, nes akcijos vyksta visur ir nuolatos. Prieš keletą metų jos būdavo sezoninės, rengiamos tris keturis kartus per metus, o dabar vienas akcijas iš karto keičia kitos”, – aiškina A.Mikelionytė. Tačiau priduria, kad vis daugiau žmonių į prekybininkų viliones reaguoja blaiviai ir perka reikalingą, o ne nupigintą knygą. Tik nebeskuba to daryti pirmuoju ypu: o gal po mėnesio atėjus ta pati knyga jau bus pigesnė?