Savo akcijas specialiam “aklajam fondui” (angl. “blind trust”) turėtų patikėti ar tik Vyriausybės nariai, ar ir parlamentarai. Jei taip, ar tai bus tik rekomendacinio pobūdžio, ar privalomas veiksmas? Kas atsakys, jei fondui valdyti perduotos politikų turimos akcijos smarkiai nuvertės? Atsakymų į šiuos klausimus laukia nemaža dalis Seimo narių, į politiką atėjusių iš verslo.

Po ūkio ministro Dainiaus Kreivio viešųjų ir privačių interesų skandalo “akląjį fondą” užsimojusi sukurti Vyriausybė atsakymų kol kas pateikti negali – tai esą turėtų paaiškėti per artimiausias kelias savaites, kai speciali darbo grupė išnagrinės galimus sprendimų variantus. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas svarsto, esą siūlant variantus tikriausiai būtų atsižvelgiama į JAV patirtį, kur speciali etikos komisija sprendžia ir rekomenduoja, koks politikas turėtų atsisakyti savo akcijų valdymo ir perleisti jas specialiam fondui, o valstybė tam tik tarpininkautų.

Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius pabrėžė, kad greičiausiai tai būtų rekomendacinio pobūdžio reikalavimas, nes Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į asmens turto neliečimybę. Jis spėja, kad daug teisės aktų keisti greičiausiai nereikės, tačiau nemažai laiko gali užimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų tobulinimas. Nors premjero suburta darbo grupė siūlymus turėtų pateikti po poros savaičių, jau dabar galima nuspėti, kad sprendimų priėmimas užtruks.

Siūlymus nerealiais vadina parlamentarai, į politiką pasukę iš verslo. “Niekada!”, – paklaustas, ar patikėtų savo akcijas “aklajam fondui”, ištarė socialdemokratų partijos narys, milijonierius Bronius Bradauskas, – Kad mane paleistų vėjais? Aš į politiką einu tam, kad padėčiau žmonėms, o ne žlugdyti save. Niekada neatiduočiau į svetimas rankas to, ką uždirbau sunkiai per savo gyvenimą.” Jei akcijų perdavimas “aklųjų fondų” globon būtų privalomas, B.Bradauskas “Veidui” sakė jau geriau trauktųsi iš politikos, nei taip pasielgtų.

Darbo partijos frakcijos narys, buvęs verslininkas Kęstutis Daukšys iš bandymų kurti specialius fondus politikams apskritai  tik šaiposi, esą nieko iš to nebus: “Ministrui D.Kreiviui reikia pridengti užpakalį – tik dėl to apie tai kalbama.”

Darbiečiui kyla daug klausimų – kas bus, jei politiko įneštos akcijos nuvertės, ir ar tai reiškia, kad ir už nuostolius turės mokėti valstybė. Buvusio ūkio ministro nuomone, politikui, ypač Vyriausybės nariui, pakaktų deklaruoti savo verslo interesus ir nuo sprendimų, kurie galbūt su juo susiję – visada nusišalinti.

Belieka priminti, kad užrašyti turtus tetulėms ar pusbroliams politikams niekas neuždraus, o iki D.Kreivio sukelto skandalo nieko nebuvo padaryta, kad tokia padėtis keistųsi. Jei Vyriausybėje neliktų D.Kreivio, joje būtų tik vienas žmogus, teoriškai privaląs pervesti savo akcijas į specialų fondą – aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.