FB-TU1988991

VEIDAS: Tiek su V.Uspaskichu bei jo partija, tiek su V.Tomaševskiu bei jo partija praeityje teko ir bendradarbiauti, ir kovoti, ir išdavysčių patirti. Nepaisant to, Jums sekasi su šiomis partijomis periodiškai labai sėkmingai susitarti. Kaip tai pavyksta?
A.Z.: Su lenkais, kaip partija, nesame turėję kokių nors konfliktų, gal tik nuomonių skirtumų. Vienintelį kartą, 2003-iaisiais, jie pakeitė savo sprendimą dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje.
Kita vertus, jeigu nori sėkmingai daryti politiką, negali būti nuolat įsižeidęs arba ant kieno nors amžinai supykęs. Tokia pozicija atimtų bet kokią galimybę susikalbėti su kitais politikais.
VEIDAS: Tai čia kaip versle: nėra amžinų draugų ar priešų – tik partneriai ir konkurentai?
A.Z.: Kažkuria prasme – taip. Nors, be abejonės, partneriai turi pasižymėti tam tikromis, labai svarbiomis, savybėmis: laikytis susitarimų, turėti bendrą požiūrį į kai kurias problemas, mokėti bendrauti asmeniškai. Bet svarbiausia – turi susiklostyti atitinkama politinė situacija. Nes būtent situacija po rinkimų ir lemia partijos lyderio sprendimą, kokią koaliciją sudaryti.
VEIDAS: Žvelgiant į Jūsų veiksmus savivaldybėje susidaro įspūdis, kad vienintelė partija, su kuria net nebandoma tartis ir su kuria nesugebėtumėte bendradarbiauti, – tai konservatoriai.
A.Z.: Atvirkščiai! Mes tikrai norėjome bendradarbiauti su konservatoriais ir kalbėjomės apie tai. Galiu pasakyti, kad mano pirmasis skambutis, sužinojus savivaldybių rinkimų rezultatus, buvo konservatorių sąrašo lyderiui R.Aleknai. Tikrai nuo pat pradžių siekiau sutarimo būtent su konservatoriais, nes, mano supratimu, tokia koalicija būtų labai logiška.
Tačiau konservatoriai šiandien Vilniuje turi kelias problemas. Pirmoji – asmeninės buvusio mero R.Aleknos, premjero A.Kubiliaus ir grupės naujųjų konservatorių lyderių ambicijos. Į mane jie žiūri kaip į konkurentą visomis prasmėmis. Šio psichologinio barjero jie peržengti negali, tad, derėdamiesi dėl koalicijos, metėsi sudarinėti nepaprastai keistų darinių. Iš esmės pastačiusių jų partiją ties skilimo riba, nes derėjosi su tais, su kuriais tradiciškai niekados nesiderėdavo (Lenkų rinkimų akcija bei “Tvarkos ir teisingumo” partija). Taip jie parodė visišką savo nenuoseklumą.
O mano padėtis buvo tokia, kad turėjau derėti su tais, su kuriais buvo įmanoma susitarti.
VEIDAS: Bet gal konservatoriai, derėdamiesi su lenkais ar R.Paksu, sekė būtent Jūsų pavyzdžiu? Gal jie irgi pereina prie principo, kad nėra draugų ir priešų – tik interesai?
A.Z.: Mes niekuomet nesame deklaravę, kas yra mūsų priešai, kaip tą rinkimų kampanijos metu ar ilgą laiką iki tol yra darę konservatoriai. Tad šitaip elgdamiesi jie iš esmės apgaudinėjo savo rinkėjus. Jei žiūrėsime į jų pareiškimus, padarytus per rinkimus ar anksčiau, tai savo poziciją dėl santykių su kai kuriomis partijomis konservatoriai yra nustatę aiškiai ir vienareikšmiškai. Mes tokių dalykų niekados nedarėme, tad iš karto turėjome plačias galimybes derėtis.
Kita vertus, kaip jau minėjau, mūsų ir konservatorių idėjinis bendrumas yra pats didžiausias, tad net ir dėl koalicijos išplėtimo kalbėjomės su konservatoriais.
VEIDAS: O kiek tiesos turi kalbos, kad, palikdamas Darbo partijos frakciją Vilniaus miesto tarybos valdančiojoje koalicijoje, siekiate ne tiek išplėsti koaliciją, kiek atitraukti juos nuo partijos lyderio V.Uspaskicho, į kurį konservatoriai ima žiūrėti kaip į galimą strateginį partnerį po Seimo rinkimų?
A.Z.: Mąstant logiškai ir žiūrint strategiškai, tokia prielaida visai tikėtina. Matyt, kaip savo didžiausius konkurentus 2012 m. Seimo rinkimuose konservatoriai mato Socialdemokratų partiją. Gali būti, jog jie įsivaizduoja, kad bendradarbiaudami su Darbo partija kartu galėtų silpninti socialdemokratus. Ir, galimas dalykas, susikurti porinkiminį partnerį.
VEIDAS: Ar Darbo partijos frakcijos sprendimą likti Vilniaus valdančiojoje koalicijoje V.Uspaskichas yra palaiminęs, ar tai jų savarankiškas sprendimas, ar dar jokio galutinio sprendimo nėra?
A.Z.: Kiek supratau iš savo pokalbio su V.Uspaskichu, jis yra susitaikęs su tokiu savo partijos frakcijos Vilniaus miesto taryboje sprendimu.