Mes visi esame patekę į akustinių teroristų pinkles.

Ar teko kam iš jūsų neužmigti naktį, kai po daugiabučio langais iki paryčių visom įmanomom įmantriom melodijom žviegė automobilio signalizacija?
Ta melodija, lažinuosi, jums įsirėžė atmintin visam gyvenimui. Labiau nei bet kurio kito šiuolaikiško elektroninio prietaisėlio – išmaniojo telefono „iPhone“, kasdien pasisveikinančios kompiuterio „Windows“ programos ar atsisveikinančios „Skype“.
Absoliučioje daugumoje Lietuvos gatvėmis važinėjančių automobilių įdiegtos tokios „jautrios“ signalizacijos, kad suveikia ne tik nuo nuo drėgmės ar temperatūros pokyčių, pagaliau vėjo gūsio, bet ir nuo pro šalį prabėgančio katino uodegos krustelėjimo.
Paklausite, kokios tai signalizacijos? Ir kodėl, esu tikras, nieko panašaus naktį neteko patirti nė vienoje Vakarų Europos šalies sostinėje? Pasirodo, visos šios vidurnaktį iš lovos mus verčiančios automobilių signalizacijos yra ES nesertifikuotos, taigi nelegalios.
Pasidomėkime dar plačiau: kiek kartų, pažadinti žviegiančios kaimynų signalizacijos, vos sudėję bluostą vėl buvote prikelti – dabar jau per miesto centrą prariaumojančių naktinių lenktynininkų, liaudiškai vadinamų „britvininkais“?
Specifinis “direct flow” duslintuvų baubimas sklinda per kelis kvartalus. Jį skleidžia tikrai ne 50 km per valandą važiuojantys, o kone pažeme skrendantys, du tris kartus leistiną greitį viršijantys kelių erelių motociklai. Beje, vienas toks riaumojantis motociklas ir agresyvi važiavimo juo maniera sukelia keliskart daugiau triukšmo nei keliolika “fūrų”, vežančių šimtus tonų krovinių.
Palyginimui pateiksiu ir dar vieną pavyzdį: kai į Lietuvos jūrų uostą Klaipėdoje įplaukia transatlantinis kruizinis laivas “Constelation” (savo gabaritais primenantis plaukiantį miestą su nenusakomo galingumo varikliais), miestelėnai apie tai sužino tik iš vietos laikraščių. Mat šio plaukiojančio miesto variklių garsas veik negirdimas.
Iš tiesų jei Lietuvoje į kelių eismo taisykles (KET) būtų žvelgiama ne pro pirštus, o kaip išsivysčiusiose valstybėse ir jei potencialus tokio motociklo ar automobilio pirkėjas žinotų, kad mieste teks kaip ir visiems vairuotojams laikytis KET, argi jis pirktų “britvą” ar kitą riaumojančią keturratę transporto priemonę?
Bet mūsų šalyje į plieninius triukšmadarius žvelgiama atsainiai, nes už šių transporto priemonių prekystalių stovi įtakingi prekiautojai. Taigi prekyba ne tik nestringa, bet ir nieku gyvu nesustos, net jei tai ir yra viena kruvino karo keliuose priežasčių.
Akivaizdu, kad jei akustinio pragaro keliamas grėsmes imtume spręsti ne deklaratyviai, o realiai, nemažai prisidėtume ir prie karo keliuose problemų sprendimo.
Panagrinėkime, kaip sukuriamas tas akustinis pragaras. Pasirodo, dažnas motociklininkas Lietuvoje po valstybinės privalomos motociklo techninės apžiūros tiesiog išsilupa duslintuvų konstrukciją – idant visi matytų ir girdėtų, kai jis skrieja. Ir taip iki kitos techninės apžiūros po dvejų metų.
Tiek pagal ES, tiek pagal Lietuvos teisę – tai šiurkštus pažeidimas. Mat visų motorinių transporto priemonių triukšmingumas privalo neviršyti jų ES sertifikatuose nurodytos ribos. Ir, beje, ne tik techninės apžiūros atlikimo dieną, bet ir visomis kitomis dvejų metų (tai yra iki kitos apžiūros) dienomis. Maža to, ši atitiktis pareigūnų gali būti bet kada patikrinta – tiesiog kelyje. Ir visiškai nesvarbu, kaip seniai buvo atlikta techninė apžiūra. Už neleistinus, triukšmą keliančius techninius „patobulinimus“ policija gali skirti baudą. Tai numatyta įstatymais.
Bet ar nors vienas iš triukšmingųjų motociklininkų buvo nubaustas per pastarąjį dvidešimtmetį arba bent jau nuo Lietuvos įstojimo į ES? Atsakymą tikriausiai žinote.
Jį pasufleruos kad ir toks faktas: pasirodo, dar visai neseniai nė vieno Lietuvos miesto, beje, net ir sostinės, policija neturėjo nė vieno triukšmo matavimo prietaiso. Kita vertus, akivaizdžiai triukšmingus ir neleistinus viešajam eismui automobilius galima nustatyti ir be sertifikuotų triukšmomačių. Tokie automobiliai paprastai būna „patobulinti“ – jų tiesioginio išmetimo bakeliai styro iš po „tiuningo“.
Tai vėlgi nelegalu, bet nelegali prekyba tokiais duslintuvais (be jokių ES sertifikatų ir privalomo žymėjimo, kad jie skirti ne viešajam eismui) klesti. Jais prekiauja ir daugybė automobilių dalių prekybos tinklų parduotuvių, ir nemažai autoservisų. O kai paklausi parduotuvės vadybininko, ar įsirengus automobilyje tokį duslintuvą nekils problemų per techninę apžiūrą arba sustabdžius policijai, prekybininkai išpučia akis ir net nesupranta klausimo. Suprask, niekam tokių problemų dar nekilo. Visi važinėja.
Tiesa, kai kurie patyrę teisininkai šaržuoja: jei pirkėjui buvo parduota tokia prekė (galinis išmetimo bakelis) be privalomo žymėjimo, kad tai skirta ne viešajam eismui, ir jei prekybininkai negalėtų pateikti ES sertifikatų, tai pirkėjas teoriškai galėtų pretenduoti prisiteisti kompensaciją – naują duslintuvą bei jo montavimo išlaidas.
Maža to, jei tokios „patobulintos“ transporto priemonės vairuotoją nubaustų dar ir kelių patruliai, tai jis, remiantis įstatymų dvasia, galėtų pretenduoti ir į baudos kompensaciją…
Dar keletas faktų. Pirmasis triukšmingų automobilių tramdymo reidas Klaipėdoje įvyko dar 2008 m. rudenį. Po to dar keletas jų buvo surengti ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Tačiau netrukus ši akcija išsikvėpė. O paradoksaliausia, kad ją sužlugdė institucija, kurios padaliniai turėjo būti už tai atsakingi, – Susisiekimo ministerija, kurios padaliniai parengė ydingą tokių reidų rengimo metodiką.
Taigi mokesčių mokėtojų pinigai buvo paleisti vėjais, o pati reidų idėja diskredituota. Na, bet valdininkai žino, kaip pasiteisinti. Suprask, reidų neliko, nes „nebuvo matyti ženklaus jų naudingumo“.
Beje, remiantis teisine baze, transporto priemonių atitiktis triukšmo normoms tikrinama pagal transporto priemonės gamintojo reglamentuotus triukšmo duomenis stovinčiai transporto priemonei, o jų nesant – pagal susisiekimo ministro dar 2008 m. įsakymą „Dėl kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“. Kitaip tariant, omenyje turimas transporto priemonės tipo atitikimo sertifikato liudijimas (angl. “Certificate of conformity CoC”), kuriame yra minimi duomenys.
Taigi konkretaus automobilio triukšmas privalo neviršyti jo ES sertifikate nurodytos ribos, pvz., 83 decibelų, esant 4350 variklio sūkiams per minutę, ir pan. Jei tokių duomenų nėra, tada naudojama ministro įsakyme minima triukšmingumo nustatymo lentelė.
Deja, Susisiekimo ministerija jau daug metų vis renka ir niekaip “nesurenka” tų reikiamų duomenų, kurie yra nurodyti europiniuose sertifikatuose. Tad techninių apžiūrų centrai triukšmingumą matuoja be jų, tik pagal pačios ministerijos susikurtą minėtą lentelę. O ji nepalyginti labiau liberalesnė už ES sertifikatų duomenis.
O pabaigoje pasvarstykim, kaip po tokios nakties jūsų vaikas laikys matematikos ar istorijos abitūros egzaminą, kaip atidžiai chirurgas atliks operaciją jūsų artimam žmogui, o gal sutiksite savo viršininką, iš lovos išlipusį ne ta koja?
Gal toks neišsimiegojėlis ryte vairuos mokyklinį autobusiuką? Gal ir pats nebesusivaldęs paleisi savo sutuoktiniui kokį kandų žodį. Kitaip sakant, mes visi esame patekę į akustinių teroristų pinkles. Bet kol kas Lietuvoje ekologija ir akustinė ekologija priklauso tik paukščiukams ir ežiukams. O žmonėms – tik valdininkų kalbos apie akustinę ekologiją.

Kol kas Lietuvoje ekologija ir akustinė ekologija priklauso tik paukščiukams ir ežiukams. O žmonėms – tik valdininkų kalbos apie akustinę ekologiją.