centr

Gimus vaikeliui tėvai puola gydytojų klausinėti, ar jis sveikas. Vienas dažniausių baubų tėvams – alergija, kuri vis dažniau puola mažuosius, dažniausiai juos kankindama odos bėrimais.

Nors alergija dažniau yra įgytas jautrumas, nemažai žmonių polinkį sirgti alerginėmis ligomis paveldi. Šis polinkis vadinamas atopija. Pirmieji alergijos požymiai 80 proc. mažylių atsiranda maždaug iki ketverių penkerių metų.

Daugeliui tėvelių žodis “alergija” pirmiausia asocijuojasi su rausvomis dėmėmis ar bėrimais, atsirandančiais ant mažylio kūnelio. Tai suprantama, nes juos lengviausia pastebėti. Kūdikystėje organizmas jautriau reaguoja į maistą, o tai dažniausiai pasireiškia alerginėmis būtent odos ligomis. Alergija maistui ir atopinis dermatitas paprastai išlenda iki trijų mėnesių amžiaus.

Puola mažiausius

Kartais jau nuo pirmųjų naujagimio gyvenimo dienų tenka pradėti kovą su alergija maistui – pačia pirmąja alergijos forma. Ji atsiranda tuomet, kai mažylio gynybinė sistema sutrinka: koks nors maistas klaidingai palaikomas kenksmingu įsibrovėliu ir kovai su juo organizmas prigamina antikūnų – kyla alerginė reakcija.

Iš pradžių mažylis gali būti alergiškas vienam maisto produktui, tačiau negydant “kaltų” produktų ratas plečiasi ir alergija stiprėja. Kita vertus, jos neprovokuojant ir negilinant alerginių procesų dažnai pavyksta užbėgti už akių tokioms sunkioms ligoms, kaip atopinis dermatitas, dilgėlinė, alerginė sloga ar bronchinė astma. Mažyliui augant alergija maistui dažnai silpnėja, o daliai vaikų iki dvejų, trejų ar ketverių metų alergijos požymiai gali ir visiškai išnykti.

Ką suvalgė – atspėsi iš odos

Simptomai, kurie leidžia įtarti, kad kūdikis gali būti alergiškas maistui: įvairūs odos bėrimai; maisto atpylinėjimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas; kūdikis yra neramus, klykia; paburksta nosis, kartais kamuoja sloga ar pasunkėja kvėpavimas.

Šie simptomai gali pasireikšti ir visi kartu, ir atskirai. Nors tėveliai labiausiai pastebi, kad alergija maistui dažniausiai pažeidžia mažylio odelę, tačiau pažeidžiamos ir virškinimo, kvėpavimo, kraujagyslių, nervų, endokrininė bei kitos sistemos.

Alergija sergančių mažylių tėvai tampa tikrais ekspertais, ieškodami ryšio tarp to, ką vaikas ar žindyvė suvalgė, ir odos bėrimų suintensyvėjimo. Beje, ne tik bėrimų. Odos pažeidimų yra įvairių:

Iššutimai kartais būna dažni ir sunkiai gydomi. Kūdikiams iki vienų metukų tai būna ne tik netinkamos higienos požymis, bet ir vienas pirmųjų odos alergijos simptomų.

Tarpvietės dermatitas – tai sunkiai gydomas, niežtintis, po maitinimo sustiprėjantis tarpvietės odos uždegimas. Dažnai šis negalavimas veda mamytes į neviltį, mat kad ir kaip jos stengiasi prižiūrėti mažylio odelę, visos pastangos baigiasi nesėkme.

Odos bėrimai dažniausiai atsiranda ant veido, bet vėliau gali išplisti. Iš pradžių tėveliai pastebi, kad bėrimų atsiranda suvalgius kokio nors maisto, bet vėliau šis ryšys tampa vis mažiau akivaizdus. Bėrimai bėgant laikui intensyvėja, kūdikiams jų gali atsirasti ne tik veido, bet ir viršugalvio srityje, tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose. Išberta oda šlapiuoja, susidaro šašai, vaikui augant pažeidžiamos raukšlės. Mažylis kasosi, tampa neramus, blogai miega.

Maistas – priešas

1. Pienas yra pagrindinis kūdikių maistas, taigi mažiesiems alergija paprastai nuo jo ir prasideda. Nustatyti alergiją karvės pieno baltymams gana sudėtinga, nes paprastai ligoniukas būna alergiškas ne vienam, bet keletui baltymų. Svarbu, kad mažylis neįsijautrintų karvės pienui nuo pat pirmųjų dienų. Net ir tuomet, kai mažylis atrodo sveikas, žindyvei patariama saikingai vartoti karvės pieną ir jo produktus. Jeigu po gimdymo mamytės pieno mažyliui nepakanka, reikėtų jį maitinti ne paprasto karvės pieno pagrindu pagamintu mišinuku, o iš dalies ar hidrolizuotu karvės pieno mišiniu. Taip sumažinamas pavojus mažyliui įsijautrinti karvės pieno baltymui ir susirgti alerginėmis ligomis. Jeigu pirmą dieną po gimimo mažylis gavo karvės pieno mišinio ir kitą dieną jokios alerginės reakcijos nebuvo, tai dar nereiškia, kad ji nepasireikš vėliau. Pirmieji alergijos požymiai gali atsirasti tada, kai grįžusį iš gimdymo namų mažylį mama maitins savo pienuku. Kūdikis, įsijautrinęs dar gimdymo namuose, sureaguos bėrimais į motinos piene esančius karvės pieno baltymo mikrokiekius. Be to, reikia atminti, kad kai kurie karvės baltymai atsparūs ir nekinta nei šaldant, nei rauginant, nei verdant.
2. Kiaušiniai savo baltymų struktūra nepanašūs į nieką kitą, todėl yra unikalūs. Daugiausiai baltymų yra kiaušinio baltyme, trynio struktūra kitokia. Ilgiau verdant kiaušinį, jo baltymų struktūra kinta ir alergizacija mažėja, todėl žalias ar minkštas kiaušinis netoleruojamas labiau nei virtas. Mažylis taip pat gali būti jautrus vakcinoms, kurių sudėtyje yra vištų embrionų priemaišų.
3. Žuvies alergeno struktūra ypatinga tuo, kad alergija žuviai išlieka visą gyvenimą. Jautriems žuviai žmonėms alerginius reiškinius sukelia netgi valomų žuvų kvapas, o jų paragavimas gali baigtis anafilaksiniu šoku, todėl rizikuoti negalima. Jei vaikas alergiškas žuviai, jam negalima vartoti jokių jūros produktų.
4. Mėsa. Jei mažylis alergiškas karvės pienui, neigiamą organizmo reakciją gali sukelti ir jautiena ar veršiena. Atsargiai reikėtų ragauti vištienos – jos baltymas artimas kiaušinio baltymui, kuris yra labai stiprus alergenas. Jautriam mažyliui geriausiai tinka triušiena, ėriuko mėsa, kalakutiena, liesa kiauliena.
5. Riešutuose, ypač žemės, yra baltymų, kurie kaitinant nesuyra. Jautriam mažyliui taip pat gali atsirasti alerginė reakcija į riešutų aliejų, vartojamą gaminant kremus, tepalus, losjonus.
6. Vaisių ir daržovių baltymai dažniausiai nuo temperatūros irsta. Todėl gana dažnai vaiką beria nuo didesnio kiekio žalių obuolių, o keptų ar virtų jis gali paskanauti. Iš importuotų vaisių alerginės reakcijos dažniausiai kyla nuo citrusinių vaisių – kartais jų negalima net lupti prie alergiško vaiko. Dažnai alergizuoja ir vynuogės, arbūzai, persikai, ananasai. Gana retai alerginė reakcija kyla suvalgius obuolių, slyvų, mėlynių ar bananų. Nuo atvežtinių vaisių vaikams dažniausiai kyla ne alerginė, o pseudoalerginė reakcija, t.y. mažylis sunegaluoja ne nuo paties vaisiaus, o nuo per didelio jų kiekio. Taip pat ir nuo chemikalų, kuriais būna apipurkšti vaisiai ar daržovės.
7. Medus dažniausiai būna su žiedadulkių priemaišomis, todėl gali alergizuoti.
8. Grūdai ir jų gaminiai. Patys pavojingiausi yra kviečiai, pasitaiko alergijos avižoms ir grikiams atvejų, įsijautrinimas kitoms kruopoms stebimas rečiau. Jeigu košė gaminama namie, patartina iš vakaro kruopas užpilti stikline vandens, kad jos išmirktų – košė greičiau išvirs. Tik tada, kai įvairių kruopų išbandysite po vieną rūšį, virkite arba pirkite jų mišinius.

Pabūkite sekliais

Vienas informatyviausių alergijos maistui tyrimų – provokaciniai oraliniai mėginiai. Tėveliai turi pabandyti vaikui duoti po vieną produktą, tarp bandomų produktų darydami kelių dienų tarpą, ir stebėti, ar mažylio organizmas jį toleruoja, ar ne. Jeigu pastebima alerginė reakcija, įtariami produktai turėtų būti išbraukiami iš vaiko valgiaraščio. Sulaukus sveikatos būklės pagerėjimo, išnykus ligos požymiams, galima daryti išvadą, kad šie produktai tikrai kelia alergiją.

Norėdami tikrai įsitikinti savo tiesa, po keturių savaičių tėveliai galėtų vėl duoti po vieną anksčiau išbrauktą produktą. Jei pasikartos ligos požymiai, tai tuos produktus reikia išbraukti iš valgiaraščio šešiems mėnesiams ar dar ilgesniam laikotarpiui. Jeigu mažylis maitinamas krūtimi, tokiu pat principu galima susekti netinkamus maisto produktus, keliančius žindomam mažyliui alergiją.