Praėjusį pirmadienį Vilniuje, restorane “Neringa”, apdovanotas geriausiu meru šiemet išrinktas Neringos savivaldybės vadovas Antanas Vinkus, pagerbti antros ir trečios vietos laimėtojai sostinės meras Artūras Zuokas ir Kauno rajono vadovas Valerijus Makūnas.
Juos sveikino per šimtą įvairių valdžios ir verslo institucijų atstovų: Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, ministerijų sekretorių, kolegų merų, Seimo kontrolieriai, verslo organizacijų atstovai.
Geriausius merus pagerbęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas pabrėžė, jog dauguma merų savo darbais įrodė, kad norintiems gerinti žmonių gyvenimą miestų ir rajonų vadovams nekliudo nei krizės, nei centrinė valdžia, nei kokie nors esą prasti įstatymai. O ypač šie žodžiai tinkantys šiųmečiam geriausiam merui. “Kad ir kur Antanas dirbo, kurioje šalyje buvo, visur ir viską jis dirbo iš visos širdies, su visa energija, fantazija ir išradingumu, – sakė Seimo vicepirmininkas. – Tai žmogus, kuris daug ką moka padaryti geriau, negu tai padaro kiti.”
Savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis paantrino, kad daugeliui reikėtų gal net viso šimto ar dviejų šimtų metų, kad išsiugdytų tokią toleranciją, diplomatiškumą, pagarbą kitam žmogui, norą išspręsti konfliktus be pykčio, kaip sugeba šiųmetis laureatas.
Deja, tiek pernai, tiek šiemet gana nemažai savivaldybių vadovų atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje. Mūsų savaitraščio kolektyvas su nerimu organizuoja geriausių merų rinkimus, nes nežinia, kuris meras bus nuverstas, o kuris išvesdintas STT agentų. “Veido” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas merams linkėjo priimti tokius profesionalius sprendimus ir dirbti taip, kad teisėsaugininkai nežvangintų antrankiais ir kad geriausiais paskelbti merai būtų vadinami aukščiausios prabos vadovais bei profesionalais.

Merai pasigenda ryšio su Seimu
Kolegoms žodį taręs geriausias praėjusių metų meras Ignalinos rajono vadovas Bronis Ropė pripažino, kad merams nėra malonu girdėti apie STT operacijas savivaldybėse. “Iki 2000 metų to nėra buvę, – sakė ilgiausią mero stažą skaičiuojantis meras. – Kita vertus, būtų gerai, kad tie antrankiai žvangėtų ne tuščiai, nes dažnai viskas ir baigiasi skambiu žvangesiu.”
Kartu, pasak B.Ropės, merai norėtų daugiau supratimo, susiklausymo ir įsiklausymo į savivaldybininkų reikalus. “Deja, kol kas mus išklauso tik prezidentė, pakviesdama susitikti vieną kartą per metus, ir premjeras, surengdamas susitikimą vieną kartą per kadenciją”, – sakė B.Ropė. O iš Seimo – visiškas abejingumas ar net kenkėjiškumas.
Geriausiais pripažintus kolegas merus sveikindamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų vadovas (kurį ekspertai geriausiu meru išrinko pirmą kartą vykusiuose rinkimuose 2009 m.) Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad savivaldybininkai labiausiai pasigenda ryšių su Seimu. “Su Vyriausybe susitinkame ir, apsikeitę nuomonėmis, dažnai prieiname prie bendro abiem pusėms sprendimo, o žmonės, dirbantys parlamente, su mumis nediskutuoja. Būtų gerai, kad tai pradėtų vykti, nes realus gyvenimas geriau matomas jį stebint ne iš Seimo, o iš vietos, iš konkrečios savivaldybės, – priminė R.Malinauskas ir pridūrė: – Pastarųjų metų praktika, kai Seimo nariai pradėjo teismuose aiškintis santykius su vietos valdžia, veda į niekur.”
Vilniaus meras Artūras Zuokas, pratęsdamas kolegos mintį, pastebėjo, kad po darbo Seime grįžęs į savivaldybę savivaldą rado kitokią: realios savivaldos gerokai sumažėjo. “Darbas Seime ir Vyriausybėje yra didžioji politika, o mūsų darbas – realioji politika. Ir realioje politikoje yra gerokai sudėtingiau, nei pasakyti ugningą kalbą iš tribūnos ar surengti spaudos konferenciją. Realaus gyvenimo neįmanoma reglamentuoti, įsprausti į viešųjų pirkimų rėmus; ji reikalauja išmonės ir sprendimo laisvės”, – tikino A.Zuokas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad daugeliui merų svarbiausias jų darbo įvertinimas vis dėlto yra ne centrinės valdžios reakcija, o kasdien sutinkamų vietos žmonių veido išraiška.
“Iš tiesų meras – kaip kunigas, – apibendrino geriausias šių metų meras Neringos vadovas A.Vinkus. – Jam nėra laisvadienių, jam nėra darbo valandų, jam nesuteikta teisės nekelti telefono 24 valandas per parą.”
Mero darbo realybę ir tai, kad savivalda yra valstybės stuburas, pasak A.Vinkaus, geriausiai pajunti, kai baigiasi turizmo sezonas, prasideda rudeniniai lietūs ir vėjai: kai audra plėšia namų stogus, kai griūva medžiai, kai žmonės lieka be elektros ir kai visi saugomų teritorijų reglamentai būna bejėgiai prieš stichiją.