Alternatyvios energetikos entuziastai kaltina Lietuvos biurokratus, kad šie specialiai kaišioja pagalius į atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ratus, ir už tyčinio vilkinimo sistemos mato kyšančias senųjų energetikų klano ausis.

Lietuvos vėjo ir saulės energetikų asociacijų atstovai piktinasi, kad dėl tradicinės energetikos atstovų lobizmo Seime taip ir nepavyko priimti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo – jo svarstymas nukeltas į rudens sesiją.

“Pusantrų metų ruošėme, viską suderinome, o vos tik dokumentas pasiekė Vyriausybę bei Seimą – iš karto prasidėjo vilkinimas, kažkokių neaiškių pataisų kaišiojimas”, – skundžiasi Saulės energetikų asociacijos vienas vadovų Edmundas Žilinskas.

“Atnešame savo projektą, suderiname visuose Seimo komitetuose – ir staiga per vieną naktį jame atsiranda neautorizuotos korektūros, palankios tradicinei energetikai. Korupcija čia akivaizdi”, – piktinasi ir Vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.

E.Žilinskas pastebi, kad dėl vykdomosios valdžios ir ypač savivaldybių klerkų delsimo saulės energetikos plėtra Lietuvoje juda vėžlio žingsniu. Štai saulės baterijų elektrinių prijungimo prie centralizuotų elektros tinklų galimybė ir šiuo alternatyviu būdu pagamintos elektros kaina galioja jau nuo naujųjų metų, bet pastatytos elektrinės kol kas – nė vienos.

“Ir tikrai yra žmonių, turinčių ir noro, ir pinigų investuoti, bet biurokratų Vyriausybėje, savivaldybėse vilkinimo sistema tiesiog protu nesuvokiama – iki šiol dar nė vieno projekto popierių nepavyko sutvarkyti iki galo” – širsta pašnekovas.

S.Paulauskas piktinasi, kad planuojant alternatyvios energetikos ateitį įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektuose vis atsiranda siūlymų leisti statyti tik ne didesnes nei 250 kW galios vėjo elektrines. “Kas, jei ne “Gazpromo” statytiniai gali būti suinteresuoti, kad vėjo energetika Lietuvoje nesiplėstų per greitai?” – retoriškai klausia jis.

Patys valdininkai jokio vilkinimo šioje srityje neįžvelgia. “Europos mastu atrodome labai gerai”, – tvirtina Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Vaclovas Semaškevičius. Jis informuoja, kad iki šių metų pabaigos atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvoje esą turėtų siekti 13 proc. Tad, pasak jo, kol kas nekyla pavojaus, kad Lietuvai nepavyktų įgyvendinti ES direktyvos iki 2020 m. iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti 23 proc. visos savo sunaudojamos energijos.