Lietuvoje iki šiol nėra deramai įvertinti ir išnaudojami tradiciniai amatai, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Išgirdę žodį “paveldas”, dažniausiai pagalvojame apie išskirtinius architektūros kūrinius ar liaudies dainas – apie kultūrą, tautosaką. Tačiau Lietuva turi ir išskirtinio materialiojo, iš amatų atėjusio paveldo, kuris, manau, iki šiol deramai neįvertintas ir neišnaudojamas”, – sakė I.Degutienė, sveikindama Seime surengtos konferencijos “Lietuvos

tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos” dalyvius.

Parlamento vadovė palinkėjo nenurašyti viso to, ką kartais net labiau už Lietuvos gyventojus vertina svečiai iš užsienio.

“Keiskime požiūrį ir naudokimės tuo – rodykime, ką turime, džiaukimės kartu”, – sakė I.Degutienė.

Prieš renginį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžė, jog tradicinius amatus siejant išskirtinai su kaimu nukenčia miestuose vystomi amatai.

“Yra tokia problema, kad tradiciniai amatai dabar daugiausiai siejami su kaimu, bet kaip rodo draugijos atliktas tyrimas, daugiausiai tradicinių amatininkų susibūrę didžiuosiuose miestuose, ir čia reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti tiems amatininkams”, – sakė D.Urbanavičienė.

Taip pat kaip vieną problemų tradicinių amatų plėtrai ir įsitvirtinimui ji minėjo nuoseklaus mokymo sistemos nebuvimą.

“Įstatyme nebuvo įtvirtinta tradicinių amatų mokymo sistema, tikintis, kad tie dalykai pateks į profesinio mokymo įstatymą, o taip neatsitiko, ir tas tradicinio amatininko sertifikavimas nėra įtvirtinamas kvalifikacijų ir profesinio mokymo sistemoje”, – sakė EKGT vadovė.

Seime penktadienį surengta konferencija, skirta apžvelgti pasiektiems rezultatams prieš dvejus metus įsigaliojus Tautinio paveldo produktų įstatymui.

Konferencijos metu bus aptartos tradicinių amatų plėtros aktualijos, tautinio paveldo produktų sertifikavimo klausimai.