Kovai su niekaip nemažėjančiu nedarbu Baltieji rūmai užsimojo skirti 3 proc. JAV metinio bendrojo vidaus produkto atitinkančią sumą – 447 mlrd. dolerių.

Rugsėjo 8-ąją JAV paskelbtas dar vienas, pastaraisiais metais jau įprastas, “ko nors” gaivinimo planas. Užpernai buvo gaivinami bankai, pernai – ekonomika, o šį kartą sumanyta pinigų nepagailėti kovai su niekaip nemažėjančiu nedarbu, tad JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė “Amerikos darbo aktą”.
Mat rugpjūčio mėnesį JAV darbo neturėjo 9,1 proc. darbingo amžiaus amerikiečių, o šis skaičius mažai kuo skiriasi nuo kitų šių metų mėnesių ar pernykščio bei užpernykščio nedarbo lygio: pastarąjį kartą mažiau nei 9 proc. bedarbių buvo 2009-ųjų kovą, nors įprastas nedarbo lygis 2001–2008 m. JAV nuolat svyruodavo apie 5 proc.

Skirs milijardus

Pagal naująjį aktą, iš viso merdinčiai darbo rinkai gaivinti iš JAV biudžeto (jei tik patvirtins Kongresas) bus skirta 447 mlrd. dolerių – maždaug 3 proc. BVP. Daugiausiai pinigų numatyta dviem sritims: 224 milijardai – mokesčių lengvatoms užtikrinti ir 223 milijardai – darbo vietoms kurti bei išsaugoti.
Kaip paaiškėjo, B.Obama siūlo pratęsti gruodį pasibaigsiančios mokesčių lengvatos darbuotojams galiojimą ir netgi ją padidinti. Mokesčių lengvatų B.Obama žada ir darbdaviams, įdarbinantiems naujus darbuotojus ar keliantiems atlyginimą seniesiems.
Be to, Vokietijos pavyzdžiu siūloma skatinti darbdavius verčiau mažinti darbuotojo krūvį ir darbo valandų per savaitę skaičių, nei mažinti etatų. Šalia numatytas netgi darbo užmokesčio draudimas, kuris darbuotojui kompensuotų nuostolius, jei jo atlyginimas sumažėtų pakeitus darbą.
140 mlrd. dolerių B.Obamos siūlymu keliautų į viešųjų darbų bei valstybinės paramos sektorius. Tarkime, už 25 mlrd. dolerių B.Obama bedarbių rankomis bei valstybės biudžeto lėšomis ragina renovuoti 35 tūkst. mokyklų.
Svarbu paminėti, kad 35 mlrd. dolerių bus skirta siekiant išsaugoti mokytojų, policininkų bei ugniagesių darbo vietas. Dar 50 milijardų teks kelių infrastruktūrai bei viešajam transportui, o 10 milijardų bus skirta infrastruktūros bankui steigti.

Prieštaringi vertinimai

Šis B.Obamos užmojis pumpuoti pinigus į darbo rinką vertinamas labai prieštaringai. Viena vertus, respublikonai primena, kad fiasko jau ištiko ir ankstesnį B.Obamos mėginimą pinigais gaivinti ekonomiką. Priminsime, kad pernai ekonomikai skatinti buvo skirta 825 mlrd. dolerių, tačiau poveikio beveik nematyti. Juk metų pradžioje B.Obamos administracija prognozavo, kad šiemet ekonomika augs 3 proc., bet liepą šią prognozę jau sumažino iki 1,6 proc., o gali nutikti ir taip, kad kitais metais JAV ištiks recesija.
Naujajam darbo rinkos gaivinimo planui iš esmės nepritaria (kaip jau tapo įprasta) nei demokratai, nei respublikonai. Tiesa, pastarųjų argumentai greičiau politiniai – jie baiminasi, kad naujasis B.Obamos projektas padidins paties prezidento populiarumą artėjant kitų metų rinkimams, nes kitų argumentų jie neturi: B.Obamos planas nemažai paremtas būtent respublikonų siūlymais nedidinti mokesčių bei investuoti į infrastruktūrą.
Tuo tarpu demokratai niekaip nesuvokia, kodėl prezidentas tęsia ydingą buvusio JAV lyderio George’o W.Busho politiką taikyti mokesčių lengvatas dirbantiesiems bei darbdaviams.
Galiausiai ir pats B.Obama nelabai nutuokia, iš kurs ims pinigų naujajam nedarbo mažinimo planui įgyvendinti, jei mokesčiai nedidinami, o biudžeto deficitas, bent jau B.Obamos teigimu, dėl to neišaugs. Vienintelis variantas, kad pinigų iš po žemių turės iškasti praėjusį mėnesį iš respublikonų ir demokratų atstovų sudarytas komitetas, kurio užduotis – nuolat prasimanyti lėšų biudžeto deficitui mažinti.
Pats B.Obama neabejoja nedarbo mažinimo projekto sėkme ir mėgina išsiginti kaltinimų populizmu. “Nauji rinkimai bus po 14 mėnesių, tačiau tie, kurie mus išrinko, neturi prabangos laukti 14 mėnesių – rezultato mums reikia jau dabar. Todėl neabejoju, kad jei įgyvendinsime šį planą, jau 2013-aisiais nebeturėsime biudžeto deficito, o 2017-aisiais JAV biudžete bus lėšų perviršis”, – skelbia JAV prezidentas, tik neaišku, ar pats tuo tiki.

BOX 1:
Nedarbas JAV (proc.)

2005 m. rugpjūtis    4,9
2006 m. rugpjūtis    4,7
2007 m. rugpjūtis    4,6
2008 m. rugpjūtis    6,1
2009 m. rugpjūtis    9,7
2010 m. rugpjūtis    9,6
2011 m. rugpjūtis    9,1

Šaltinis: “Bureau of Labour Statistics”

BOX 2:

Nedarbui mažinti – 447 mlrd. JAV dolerių
Nedarbo mažinimo priemonė    Jai skirta mlrd. JAV dolerių

Mokesčių lengvatos darbuotojams    175
Mokesčių lengvatos smulkiesiems verslininkams    70
Darbo vietų kūrimas / atnaujinimas    140
Draudimo nuo nedarbo sistemos reforma    49
Mokesčių kompensavimas ilgalaikiams bedarbiams    8
Grąžinimo į darbo rinką fondas    5
Šaltinis: Baltieji rūmai