Amerika atsisako toliau plėtoti NATO priešraketinį skydą Europoje ir perkelia raketas į Aliaską, kur jos turės ginti Japoniją ir vakarinę JAV pakrantę.

Amerikiečiai išeina iš Europos. Šį nerimą keliantį faktą prieš savaitę patvirtino JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, paskambinęs Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui ir pranešęs, kad ketvirtasis JAV priešraketinės gynybos Europoje etapas, kuris yra esminė NATO priešraketinės gynybos dalis ir numato mobiliųjų antiraketų “Standard SM-3 Block IIB” išskleidimą, atšaukiamas. Esą dėl prezidento Baracko Obamos administracijos priimto sprendimo mažinti gynybos išlaidas ir pastaruoju metu išaugusios Šiaurės Korėjos balistinių raketų grėsmės Vašingtonas NATO ir JAV rytų pakrantės priešraketinei gynybai skirtas lėšas skirs priešraketinės gynybos Aliaskoje ir Japonijoje stiprinimui.
JAV šiaurės vakaruose, Aliaskoje, “Fort Greely” bazėje, jau išskleistos 26 antiraketos. Dabar prie jų ketinama pridėti dar keturiolika (už milijardą dolerių), kurias prieš metus planuota nuo 2022 m. išskleisti Lenkijos rytuose įsikūrusioje Redzikovo karinėje bazėje, šiuo metu perduotoje amerikiečių žinion. Amerikiečių bazės su radarais ir raketomis Lenkijoje, taip pat Rumunijoje ir Turkijoje, kaip ir Viduržiemio jūroje plaukiojančios JAV bei Olandijos laivyno fregatos, ginkluotos radarais AEGIS ir antiraketomis “Standard SM-3 Block IA”, valdomos iš bendros vadavietės Ramšteino bazėje Vokietijoje, turėjo sudaryti bendrą europinės NATO ir JAV rytų pakrantės priešraketinį skydą. Kaip dar 2010-aisiais, po NATO viršūnių susitikimo Lisabonoje, kur buvo galutinai sutarta dėl JAV priešraketinio skydo išskleidimo virš visos Europos, sakė tuometis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, „nors viešuose Aljanso dokumentuose grėsmės tiesiogiai neįvardijamos, bet vadinkime daiktus savo vardais: šiandien mums gresia Irano raketos“.
Apie Iraną, kaip pagrindinį ir didžiausią balistinių raketų keliamos grėsmės šaltinį, tebebuvo kalbama ir pernai. Tad kas per tą laiką pasikeitė, kad Vašingtonas staiga atsisakė plėtoti priešraketinę gynybą Europoje ir susitelkė Tolimuosiuose Rytuose, kur Šiaurės Korėja jau daugelį metų žvangina ginklais?

Ar iš tiesų grėsmės keičiasi?

Prezidento B.Obamos administracija teigia, kad Šiaurės Korėjos grėsmė didėja greičiau, nei planuota, o Irano grėsmės dar nėra. Nurodoma, kad Pchenjanas neseniai atliko branduolinio sprogmens bandymą, paleido balistinę raketą, šį kartą pakilusią aukščiau už ankstesnes, ir paskelbė nutraukiąs paliaubas su Pietų Korėjos Respublika. Kadangi Amerikai pinigų trūksta, nutarta susitelkti ties Aliaskos ir sąjungininkų Tolimuosiuose Rytuose gynyba.
Tiesa, saugumo problemų ekspertai gerai žino, kad Irano ir Šiaurės Korėjos balistinių raketų su branduoliniais koviniais užtaisais keliamos grėsmės lygiavertės. Todėl ir apsisaugojimo priemones nuo jų derėtų plėtoti tolygiai. Tad B.Obamos administracijos atstovų kalbos apie staiga padidėjusią grėsmę iš Šiaurės Korėjos skamba neįtikinamai, kaip ir Pchenjano pastangos tą grėsmę pavaizduoti. Priežasčių, kodėl Vašingtone atsisakyta plėtoti priešraketinį skydą Europoje, reikia ieškoti kitur. Paieškų kryptį nurodė tos pačios Vašingtono administracijos atstovai, pareikšdami, kad ketvirtojo Europos priešraketinės gynybos plėtros etapo atsisakymo nereikėtų sieti su kokiomis nors nuolaidomis Rusijai.
Visi gerai prisimename pernai kovo 26-ąją Seule vykusį B.Obamos ir tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pokalbį dėl priešraketinės gynybos. Jo metu JAV prezidentas prašė Kremliaus iki perrinkimo lapkričio mėnesį jo per daug nespausti, o jau po to B.Obama „galėsiąs būti labiau lankstesnis“ ir „išspręsti visus tuos priešraketinės gynybos klausimus“.
Po kelių mėnesių Rusija priminė B.Obamai duotą pažadą. Pernai rugpjūtį Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas išreiškė viltį, kad po perrinkimo prezidentas B.Obama bus lankstesnis ir atsižvelgs tiek į Rusijos, tiek į kitų šalių nuomonę dėl to, kokia turėtų būti NATO priešraketinės gynybos struktūra.
Šiemet vasarį tarsi netyčia buvo paviešinta JAV Kongresui pateikta Finansinės priežiūros tarnybos ataskaita, kurioje abejojama išlaidomis NATO priešraketinės gynybos skydui. Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas neslėpdamas pasitenkinimo pareiškė: „Lig šiol atrodė, kad Vašingtonui siekis uždengti Lenkiją ir kitas NATO nares iš Rytų Europos priešraketiniu skydu buvo svarbesnis už poreikį palaikyti gerus santykius su Rusija. Tačiau žinia apie Finansinės priežiūros tarnybos ataskaitą pasirodė labai laiku. Ji leidžia tikėtis, kad prezidento B.Obamos administracija peržiūrės savo prioritetus. Gali būti, Baltieji rūmai pagaliau suvoks, kad visiškai išskleista neefektyvi ir brangi priešraketinės gynybos sistema neverta sugadintų santykių su Maskva.“
Dabar žinome, kad B.Obama išlaikė Rusijai duotą žodį, ir visavertės priešraketinės gynybos Rytų Europoje nebus. Užtai dabar gali tikėtis atsakomosios dovanos iš prezidento Vladimiro Putino – po kurio laiko nudžiuginti amerikiečius, kad sutarė su Rusija dar sumažinti branduolinių galvučių kiekį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.