Amerikietiška svajonė keičiasi: dabar dauguma amerikiečių svajoja tiesiog neturėti paskolų. Tokią pačią svajonę šiandien turi ir dauguma europiečių.

Amerikietiškasis kapitalizmas, į skolą užauginęs keletą kartų, atsirūgo tik, kai skola jau skaičiuojama trilijonais JAV dolerių. Rugsėjį svetima sąskaita gyvenančią Ameriką nustebino „Credit.com“ atliktas tyrimas, parodęs, kad amerikietiškosios svajonės kontūrai pasikeitė kardinaliai: dabar vietoje balta tvora apjuosto namo su dviem automobiliais kieme, as ketvirtas 18–24m. amerikietis nori neturėti skolų, o 80 proc. tikisi savo amžių nugyventi be kreditų.
Dar prieš penkerius metus 25m. amžiaus amerikiečiai būtų neabejoję siekiamybe iki trisdešimties susikrauti pirmąjį milijoną. 2007m., 81proc. 18–25 metų amerikiečių svarbiausias tikslas gyvenime buvo tapti turtingiems, 51proc. – būti žymiems. Dabar respondentų prioritetai ne tokie ambicingi: jie nori nusipirkti automobilį arba grąžinti kreditą jam įsigyti, sumokėti kreditinės kortelės skolą, išsiųsti vaikus mokytis, nusipirkti būstą, grąžinti studijų kreditus, grąžinti būsto paskolą ir įsigyti antrąjį būstą.
Amerikiečiai susidūrė su finansine realybe ir keliolikos trilijonų dolerių valstybės skola, todėl šiandien jau nebesvarsto apie sėkmę. Finansinė prasmė šiandien prilygsta išlikimui: reikia grąžinti 27 tūkst. dolerių studijų paskolą, ir kaip nors sutaupyti pinigų pensijai.
„Amerikoje ir jaunimas, ir jų tėvai, ir seneliai jau įvertino priklausomybės nuo bankų pasekmes, suprato, kad geriau nuomotis būstą, taupyti pinigus sąskaitoje ir neklimpti į skolas. Tačiau Lietuvoje kreditų verslas žengia greičiau ir gudriau už eilinį gyventoją, kuris dar nenumano, kad už svajonę, kurią įgyvendinęs banko pagalba pasidžiaugsi pusmetį, gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, – finansinio švietimo pasigenda Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas.

Pasimokė jau ir dalis lietuvių
Krizė svajonių pildymą pakoregavo ir Lietuvoje. Besiskolinančiųjų būstui sumažėjo visose amžiaus grupėse, o anksčiau įsigyti butai, kuriems suteikta 100 proc. vertės paskola, ištuštėjo. Bankai skolina atsakingiau, gyventojai skolinasi atsargiau.
„Pasiėmiau paskolą, kad sumokėčiau už vienerius bakalauro studijų metus, kainuojančius 7850Lt., bet teko imti kreditą dar dvejiems metams, nes net uždarbiaudama užsienyje nepajėgiau pati sumokėti už mokslą“, – pasakoja Vilniaus Universiteto Tarptautinės verslo mokyklos absolventė Julija Garšvaitė, gavusi bakalauro diplomą ir maždaug 24 tūkst. Lt. skolą bankui. Grąžinti kreditą Julija turi dar ištisus 15 metų, bet ruošiasi dirbti Lietuvoje ir užsienyje, kad įmokas sumokėtų kuo greičiau. „Nenoriu mokėti paskutinių įmokų bankui būdama keturiasdešimties“, – nusiteikusi siekti finansinės nepriklausomybės kalba Julija.
Kita pašnekovė Vilma Kubilė 2004m., bebaigdama universitetą, pasiėmė 230 tūkst. Lt. būsto kreditą, kurį bankui grąžins įpusėjusi šeštą dešimtį. „Tada su vyru gaudavome gana neblogas pajamas, pasinaudojome būsto paskolos draudimu, todėl bankas suteikė 95 proc. būsto vertės kreditą. Kai gimė pirmasis vaikas, valstybė padengė apie 10 proc., visos paskolos, o per pusmetį, kol įsikraustėme į butą, NT pabrango. Taigi, galima sakyti, mums pasisekė. Žinoma, kai reikėjo mokėti įmokas, pajusdavome turintys mažiau pinigų išlaidoms, palūkanos buvo gana didelės“, – dėsto ji. Nors V.Kubilės šeimai tvarkingai mokėti paskolos įmokų, nesutrukdė ir sunkmetis, apie naują paskolą ji bijo pagalvoti, nes sunkiai įsivaizduoja savo šeimą, su trimis vaikais iš banko būsto išeinančią į gatvę.
M.Jansonas nuramina, kad per NT bumą įsigijusieji butus, šiandien jau nebesamprotauja, kad uždirbdamas 2 tūkst.Lt., gali saugiai nusipirkti butą sostinėje, nes žino, kaip greitai bankas susitvarko su vėluojančiais skolininkais ir jų turtu. Pirmoji skolininkų karta Lietuvoje auga ir bankrutuoja. Tie, kurie išsaugojo užstatytus butus, šiandien jau keliasi į namus ir kreipdamiesi dėl didesnio kredito nustemba, būdami skolingi daugiau nei bankas jiems davė.
„Tie, kurie būsto kreditus ėmė 2006–2007m. žino, kad bankas išieško didesnę sumą, nei jie skolinosi, – teigia M. Jansonas. – Žmogus ėmė 240 tūkst.Lt. kreditą, bankui per 5 metus jau sumokėjo 60–70 tūkst.Lt. ir nustebo sužinojęs, kad yra skolingas dar 220 tūkst.Lt., Pasirodo, iš kas mėnesį mokėto 1000 Lt., 850 Lt. buvo palūkanos, o grąžinamo kredito dalis tik 150Lt.“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.