Fiziko diplomas Andriui Kubiliui pagaliau pravertė ir politikoje. Išstudijavęs, kaip galima paveikti žmogaus kūno elektrinį laidumą, jis ėmėsi poligrafininko pagal politinį užsakymą karjeros. Tenka pripažinti, sėkmingos. Štai poligrafas, kartą nustatęs, kad tuomečiai FNTT vadovai nutekino informaciją apie planuojamą “Snoro” banko operaciją, pakartotiniame tyrime ėmė ir “persigalvojo”. Kaip sakoma, rankų miklumas, ir jokios apgavystės: premjeras pats sėdo ir surašė atmintinę poligrafininkui, ko šis turi klausti kartą jau susikirtusio tuomečio FNTT vadovo, kad šis neprakaituotų. Ginkdie, negalima teirautis, ar apskritai kam prasiplepėjo apie “Snorą”, nes nuo tokios klausimo formuluotės tuometį FNTT vadovą kaipmat išmušė prakaitas. Premjeras prisakė klausti, ar jis informaciją nuleido tiesiai žiniasklaidai, nesmalsaujant, gal kartais ja pasidalijo su kuo kitu, pavyzdžiui, su premjero patarėjais.
Gal tokia sėkmė apgaunant poligrafą atvers A.Kubiliui naujas karjeros galimybes, nes juk po Seimo rinkimų vargu ar ir pats tikisi gauti kokį reikšmingesnį postą. Savo naujai atsiskleidusį talentą jis galėtų toliau panaudoti poligrafinio pageidavimų koncerto žanre. Pavyzdžiui, kaip ir vykstant FNTT skandalui, politikai galėtų užsakinėti, iš ko spausti prakaitą, iš ko ne. Štai konservatorių užsakymu jis galėtų patikrinti liberalcentristą Raimundą Palaitį, kodėl pirmajame poligrafo patikrinimo seanse tuo pačiu įtariamiems pareigūnams buvo uždavinėjami skirtingi klausimai. O jei mirtinai įgriso Irenos Degutienės konkurencija, būtų galima poligrafu ją patikrinti, pasmalsaujant, iš kur jos vyras gavo informacijos, leidusios diagnozuoti, kad VSD vadovas turi gaidžio sindromą, ar kaip nutiko, kad jos sūnus spėjo atlikti nors kokias operacijas prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą, ar kodėl ji taip staiga užsinorėjo priešlaikinių Seimo rinkimų.
Atsižvelgiant į užsakymą, poligrafas galėtų patvirtinti, lygiai kaip ir paneigti, kad konservatoriai provokavo koalicijos žlugimą esminių energetikos projektų vėlavimui pateisinti, ar užduoti daugybę kitų komiškų (tiksliau, tragikomiškų) klausimų.
Moralas, deja, labiau tragikomiškas nei komiškas: net melo detektorius nesugeba atskirti, kur melas, kai jis, kaip ir jį turinčios specialiosios tarnybos, valdomas partiniu principu.