Kodėl lietuviai nepasitiki premjeru, antrąkart ištempusiu Lietuvą iš krizės.
Politinė jo specializacija – krizių premjeras. Jį aukština tarptautinės organizacijos, užsienio ekspertai vadina sektinu pavyzdžiu, jis pirmasis Lietuvos premjeras, nusipelnęs prestižinio kvietimo į pasaulio ekonomikos elito forumą Davose. Jis vienintelis per dvidešimt dvejus nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metus visą kadenciją poste išsilaikęs premjeras. Tačiau jis ir pats nemėgstamiausias per šiuos metus Vyriausybės vadovas, apie kurio aroganciją kuriami piktoki anekdotai.
Kodėl šio politiko vertinimai tokie kraštutiniai?
Rinkimų taktika: kas, jei ne jis, gali vesti valstybę į priekį
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis ir Vyriausybės vadovas, beveik 56-erių metų Andrius Kubilius, priešingai nei daugelis politikų, iš rinkimų kampanijos nuotraukos žiūri nepadailintas. Ant akių užkritę vokai, neslepiamas nuovargis, prisiverstinė pusiau šypsena. Jokio bandymo atrodyti patrauklesniam, nei esi.
Į rinkimus A.Kubilius šįsyk eina “va bank”: jokio gerinimosi rinkėjams, jokio plakimosi dilgėlėmis pripažįstant klaidas, jokio atsiprašinėjimo ir mažai populistinių pažadų. Tik kuklumu nedvelkiantys ryžtingi retoriniai klausimai: “kas, jei ne konservatoriai, pasirūpins, kad šalies finansai toliau būtų stabilūs, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augtų taip, kaip augo pernai, ir kad būtų tęsiami Lietuvos energetiniai projektai”. Į klausimą, ar nesibaimina, kad atėjusi nauja Vyriausybė nepaliks akmens ant akmens to, ką padarė jo vadovautoji, A.Kubilius be abejonės gaidelės aiškina: jei liks dabartinė dauguma, tokio klausimo nė nekils, o jis tiki piliečių sąmoningumu.
Tačiau A.Kubiliaus padiktuotai nepopulistinei rinkimų strategijai pritaria ne visi konservatoriai. Nors bandoma demonstruoti vienybę ir pritarimą, partijoje tvyro įtampa. Atrodo, pirmąkart nuo 2003 m., kai A.Kubilius vadovauja partijai, jis perėmė visą rinkimų taktiką į savo rankas. Niekad nebūdamas Vytauto Landsbergio idėjinis dvynys, lig šiol jis taikstėsi su faktiškai antro žmogaus partijoje pozicija, bet šįsyk, regis, bando perimti lyderystę partijoje. Konservatorių mohikanui V.Landsbergiui prieš porą savaičių net išsprūdo, kad jo nuomonės nebepaisoma. A.Kubiliui dėl įtakos partijoje tenka varžytis iš karto su dviem partiečiais: ne tik su V.Landsbergiu, bet ir Seimo pirmininke Irena Degutiene, kurios pasitikėjimas savo jėgomis akivaizdžiai išaugo po to, kai partijos pirmininko rinkimuose pernai gegužę gavo neprognozuojamai daug – 45,5 proc. balsų.
Tad A.Kubiliaus padiktuota šių Seimo rinkimų taktika – pasitikėti vien rinkėjų sąmoningumu, renkantis tarp populistų ir nepopulistų, ant kortos stato ne tik konservatorių ateitį kitą kadencijoje, bet ir jo paties lyderystę partijoje. Jei rinkimus jie pralaimės dramatiškai, A.Kubiliaus, kaip partijos lyderio, karjera gali pakibti ant plauko. Krikščioniškasis sparnas seniai bruzda, kad populiarioji I.Degutienė galėtų būti tramplinas ir visai partijai gauti daugiau rinkėjų balsų. Dabar, „Vilmorus“/“Lietuvos ryto“ apklausų duomenimis, vos 2,3 proc. gyventojų mano, kad A.Kubilius gerai atstovauja jų interesams.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Kubilius labai mylimas Izraelyje.Taškas.
Viena vertus, mes jo nemėgstame dėl naktinės mokesčių reformos. Kita vertus, jeigu niekas nebūtų ėmęsis mokesčių reformų (opozicinės partijos tai jau tikrai), dabar sėdėtume po Tarptautinio Valiutos Fondo sparneliu ir tyliai sutiktumėme su jų primestomis sąlygomis, kurios, beje, būtų kur kas žiauresnės nei, kad dabar yra.
IMHO.
Kad ir kas būtų, iki Landsbergio jam toli.
pasiskolinus 35milijardus litu,ar cia isvedimas Lietuvos is krizes?cia yra letuveles praskolinimas
Tu pirma pabandyk visuotinės finansų ir euro krizės metu pasiskolinti rinkoje 35 milijardus litų kasmet vis mažesnėmis palūkanomis (paskutinis vertybinių popierių platinimas aną savaitę įvyko už 2 proc. metinių, kai 2008-siais Kirkilui niekas nebeskolino, o 2009-ųjų pradžioje staigią mokesčių reformą ir biudžeto karpymą padariusiam Kubiliui davė nebent už 7,5 proc.), tada šnekėk.
Ta krizė ir buvo panaudota labiau nuskurdinti lietuvį, arba išvyti jį iš Lietuvos.Jo rūpinimasi piliečiais labai gerai parodo ta malūnsparnių vietoje namų renovavimo istorija. Aiškus komsomolco mąstymas: Nors nuogi, bet ginkluoti…
Kam reikalingi tie pinigai renovacijai, jei niekas nenori renvuoti namų ir bliauna, esą tai afera? Tad nupirkti už juos gyvybiškai reikalingus paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius, užuot grąžinus pinigus Bruseliui – labai protingas ir ūkiškas sprendimas.
Kitos valstybes skolinosi dar ne tiek,kiek Kubilius,ir dar vis sedi kaliose.