Politinės ir diplomatinės sensacijos nebus – į Vilniuje vyksiantį Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį tikrasis Rusijos vadovas premjeras Vladimiras Putinas neatvyks. Nors buvo tarsi pasižadėjęs, o Vilniuje jo tikrai laukta. Ne tiek todėl, kad norėta aptarti kokius nors ypatingus bendrus su Rusija projektus, o todėl, kad norėta pasiekti diplomatinį proveržį – per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius tikrieji Kremliaus vadovai Vilniuje dar nėra lankęsi. Kartu sulaukus ir Vokietijos, kurios vadovai taip pat labai retai lankosi Vilniuje, kanclerės Angelos Merkel, didžiųjų kaimynių demonstruojamo Lietuvos ignoravimo pralaužimas būtų buvęs itin ryškus. Deja, nepavyko.

Maža to, kad į Vilnių neatvyks V.Putinas, nepamatysime čia ir mūsų svarbiausios kaimynės, daugelį metų strategine partnere tituluotos Lenkijos premjero Donaldo Tusko. Jo neatvykimas – daug didesnė problema Lietuvai nei Rusijos premjero neatvykimas. Mat V.Putino ignorancija tiesiog rodo, kad jokių esminių pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose neįvyko, o D.Tuskas atvirai signalizuoja: gerų, daugiau nei tiesiog kaimyniškų Lietuvos ir Lenkijos santykių laikai baigėsi. Varšuva nebemato Vilniuje nei strateginio partnerio, nei dėmesio verto sąjungininko Europos Sąjungoje ir NATO. Tad vietoje svarbiausio Lenkijoje politiko (o D.Tuskas juo liks ir po prezidento rinkimų) į Vilnių siunčia savo užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį, pasižymėjusį nebent viešu pažadu nekelti į Lietuvą kojos tol, kol nebus išspręstas lenkiškų pavardžių rašymo klausimas.

Į akis krito, kaip mūsų politikai reagavo į šį, neabejotinai rimtą, Lietuvos diplomatinį pralaimėjimą. V.Putino neatvykimas buvo pateiktas vos ne kaip diplomatinė katastrofa, nedelsiant šokant ieškoti, ką čia Lietuva tokio pridarė, kad Maskvos carą užrūstino. Gal rezoliuciją ne tokią Seime svarstė, gal žodį kažkur ne tą ištarė? Žodžiu, užsiimta vieša saviplaka. Nors kaip tik šį sykį Lietuva labai deramai sureagavo į visas Maskvos provokacijas, kurių tikslas buvo vienas – duoti pretekstą saviems karosams Vilniuje pažiopčioti, esą lietuviai vis dar “erziną Rusiją”. Tačiau šį sykį į Maskvos provokuojamą žodžių karą Vilnius nesivėlė, tad karosams teliko ieškoti sliekų ten, kur jų nėra.
V.Putino neatvažiavimo priežastis paprasta – Lietuva Dalios Grybauskaitės ir Andriaus Kubiliaus lūpomis jam aiškiai pasakė: kartu atominės elektrinės nestatysim, viešo leidimo “PKN Orlen” parduoti rusams “Mažeikių naftą” neduosim, elektros tinklus nuo bendros Rusijos sistemos atjungsim. Naujosios, pragmatiškos, Kremliaus užsienio politikos požiūriu, V.Putinui važiuoti į Vilnių nėra ko, nes vienintelis Rusijos interesas Lietuvoje – supirkti jos energetinį sektorių. Jei neparduoda, tai pakaks “dujinio” vicepremjero.