Įdomu, ar pati Dalia Grybauskaitė suvokia, kad pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisas, leidžiančias Konstituciją ir priesaiką sulaužiusiam Rolandui Paksui jau rudenį dalyvauti rinkimuose, ji pasirašė ir savo apkaltos nuosprendį?

Politikai apie tai dar tyli – vieni iš nuostabos, kiti – nenorėdami prieš rinkimus kelti skandalo, bet teisininkų, ypač konstitucionalistų tarpe, jau nuvilnijo: Prezidentė sulaužė priesaiką.
Mat Konstitucijai neatitinkančio įstatymo pasirašymas niekaip negali būti suderintas su priesaika „būti ištikimai Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus“. O kad Seimo rinkimų įstatymo pataisos neatitinka Konstitucijos, viešai pripažino pati D.Grybauskaitė, iš karto po pasirašymo išplatindama pranešimą: „2011 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo pareiškime pabrėžiama, kad įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą [suteikti R.Paksui galimybę po kurio laiko vėl būti renkamam į Seimą] turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Todėl šalies vadovė kviečia Seimą, turintį išskirtinę teisę siūlyti Konstitucijos pakeitimus, skubiai, dar per šią sesiją, teikti būtinas Konstitucijos pataisas“. Štai taip, juodu ant balto: Aš žinau, kad įstatymas, kurį Seimas priėmė, neatitinka Konstitucijos, nes pataisos joje nepadarytos, bet vis tiek jį pasirašau ir skelbiu galiojančiu, o Seimas dabar tegu priderina prie jo Konstituciją! Absurdas? Pasityčiojimas iš teisės ir Konstitucijos? Visiškas politinis cinizmas? O gal paprasčiausias kvailumas? Koks, galų gale, skirtumas? Fakto, kad prezidentė sąmoningai, iš anksto žinodama, kad Seimo rinkimų įstatymo pataisos antikonstitucinės, savo parašu jas patvirtino, tai nepaneigia.
Pasiteisinti, kad pirma Konstituciją pažeidė pats Seimas, o ji savo parašu tą pažeidimą tik patvirtino, D.Grybauskaitė negalės. Viena, be jos parašo antikonstitucinis įstatymas tėra primargintas popieriaus lapas. Antra, specialiai tokiems atvejams Konstitucija jai suteikė veto teisę. Trečia, Seimas gudriai apsidraudė nuo kaltinimų sąmoningai sulaužius Konstituciją, nes savo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininko, buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Stasio Šedbaro lūpomis pareiškė: Manome, kad Konstitucijos keisti nereikia, nes pačioje Konstitucijoje draudimo būti renkamam į Seimą nėra, tik jos interpretacijoje. Kad S.Šedbaro kolegos – konstitucionalistai, išgirdę šį pareiškimą, vos iš koto neišvirto, tėra nesvarbi smulkmena.
Svarbu, kad ateityje, Konstituciniam Teismui panaikinus šį D.Grybauskaitės palaimintą antikonstitucinį įstatymą, Seimas galės apsimesti kvaileliu: A, tai čia pasirodo visgi nekonstituciška? Na, mes manėme, kad konstituciška, bet jei Konstitucinis Teismas sako kitaip, tai mes neprieštarausim, galiausiai jis tam ir yra, kad mūsų neišmanymus taisytų. Tuo tarpu D.Grybauskaitė šitaip pasiteisinti negalės, nes ji pati pripažino, kad žinojo, jog įstatymas Konstitucijos neatitinka. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, apie kurias jai iš savo patirties gali papasakoti R.Paksas.
Kodėl G.Grybauskaitė savo parašu palaimino Konstitucijos pažeidimą? Veikiausiai dėl ciniško politinio išskaičiavimo ir klaidingo įsitikinimo nebaudžiamumu. Ne paslaptis, jog D.Grybauskaitė jau kuris laikas, ieškodama tvirtesnės ir, kaip jai atrodo, perspektyvesnės už konservatorius, politinės atramos meilikauja su R.Pakso „Tvarka ir teisingumu“. Pirma bandė įpiršti juos Andriui Kubiliui į koaliciją vietoj „valinskininkų“, paskui pakabino priesaiką sulaužiusio ir už tai iš Prezidentūros išvyto R.Pakso portretą į vieną gretą su kitų valstybės vadovų atvaizdais. Galiausiai savo parašu atvėrė jam nekonstitucinį kelią rudenį grįžti į Seimą. Tam tikra politinė logika tokiame veikime yra, nes šiandieninių D.Grybauskaitės garbintojų tarpe akivaizdžiai dominuoja ta pati visuomenės dalis, kuri kadaise klojo R.Paksui kelią į Prezidentūrą ir apkaltą. D.Grybauskaitei paksistinis „kietos rankos“ įvaizdis, kaip ir panieka teisei bei Konstitucijai, taip pat nesvetimi – tą puikiausiai rodo tiek požiūris į Garliavos įvykius, tiek elgesys FNTT skandalo metu.
Kadangi prezidentės apkaltos procesas yra išskirtinai Seimo politinės valios reikalas – nori rengia, nenori – nerengia, Prezidentūros strategai veikiausiai planuoja, jog šis Seimas apkaltos nerengs. Viena, A.Kubiliui dabar tik energetika galvoje, antra, dvi apkaltos paeiliui būtų per didelis smūgis Lietuvos įvaizdžiui, trečia, iki rinkimų nespėtų. O po rinkimų, kaip įsivaizduojama, Seime būtų gausu D.Grybauskaitei dėkingų paksistų, taip pat dvasiškai artimų darbiečių bei socdemų. Štai čia jos gali laukti nemaloni staigmena.
Antikonstitucinio įstatymo pasirašymas – tai Damoklo kardas, kuriuo baksnojant nuo šiol D.Grybauskaitė bus verčiama daryti tik tai, kas neprieštaraus būsimojo Seimo daugumos valiai. Kas tą daugumą valdys – paksistai, darbiečiai, socdemai ar „Gazpromo“ pinigai – dar didelis klaustukas. Bet koks D.Grybauskaitės bandymas pasipriešinti, tarkime, Dujų terminalo ar Atominės elektrinės projektų stabdymui, iš karto susidurs su pasiūlymu užklausti Konstitucinį Teismą dėl prezidentės pasirašytos Seimo rinkimų įstatymo pataisos konstitucingumo, o paskui – su apkaltos procedūra. Tad nuo šiol D.Grybauskaitei lieka melstis, kad būsimajame Seime būtų pakankamai daug „Gazpromui“ atsparių konservatorių.

D.Grybauskaitė žinojo, jog R.Paksui kelią į Seimą atveriantis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet vis tiek jį pasirašė.