Šių metų Nobelio premija ekonomikos mokslų srityje paskirta A.Deatonui, 70 metų Prinstono universiteto (JAV) profesoriui, už „vartojimo, skurdo ir gerovės analizę“. Iš ekonomistų tikimasi efektingų receptų ūkiui ir šiaip gyvenimui pagerinti. Gal todėl šios srities nobelistų pasiekimai bene dažniausiai traukiami per dantį.

Arūnas BRAZAUSKAS

„The Guardian“ autorius J.Luyendijkas prieš paskelbiant šių metų ekonomikos mokslų Nobelio laureatą rašė: „Rudenį sukanka septyneri metai nuo to momento, kai globalus finansų krachas ir po to prasidėjusi didžiausia istorijoje nuo 1930-ųjų panika netikėtai užklupo ne vien pavienius ekonomistus, bet ir visą jų gildiją. Vis dėlto spalio 12-ąją, Nobelio premijos skyrimo dieną, ekonomika lyg niekur nieko bus pagarbinta greta fizikos, chemijos ir medicinos.“

Nevengiantieji pašaipos ekonomistams būtinai pamini M.Scholesą ir R.C.Mertoną, kurie su kitais asmenimis 1994 m. įsteigė ribotos rizikos (kartu ir alternatyvaus investavimo) fondą LTCM. Fondo veikla grįsta M.Scholeso ir R.Mertono ekonominiais modeliais. 1997 m. jie tapo Nobelio premijos laureatais, o po metų LTCM per kelis mėnesius patyrė 4,6 mlrd. dolerių nuostolių ir taip supurtė viso pasaulio finansus, kad JAV centrinio banko iniciatyva privatūs bankai pinigų injekcijomis išgelbėjo nobelistų vairuotą fondą. 2000 m. LTCM buvo likviduotas.

A.Deatonas apie save praneša, kad turi JAV ir Didžiosios Britanijos pilietybę. Jo interesų sritis – sveikatos apsauga, gerovė ir ūkio plėtra.

Žurnalas „The Fortune“ apie 2015-ųjų nobelistą rašė: „Ar pasaulis virsta pragaru rankinėje? Ar gyvenimas gerėja? Atsakymai į tokius klausimus veikiausiai priklauso nuo asmeninio požiūrio. Jei pasiteirautumėte A.Deatono, Škotijoje gimusio Prinstono profesoriaus, jis atsakytų džiugiai: „Reikalai gerėja – iš esmės taip“ („Things are getting better, and hugely so“).“

Žinomiausia A.Deatono knyga vadinasi „Didysis pabėgimas: sveikata, turtas ir nelygybės priežastys“ („The Great Escape: Health, Wealth, and the Origins of Inequality“). Norint ką nors apie tą veikalą  pasakyti, reikėtų jį dorai perskaityti arba atrasti skaičiusįjį.

Bičiulis pramonininkas, pasirodo, šią knygą ne tik nusipirko, bet ir perskaitė. Kadangi nevargina savęs akademine veikla, turi pakankamai laiko įsigilinti į esmę. Mano paprašytas, jis recenzavo knygą: „Didysis pabėgimas“ – taip vadinosi filmas apie anglų ir amerikiečių karo belaisvių išsivadavimą iš vokiečių konclagerio. Vieni nė nebandė bėgti, daugelį sugavo, kai kas išsiveržė į laisvę. A.Deatonas tokiam pabėgimui prilygina Anglijos ir kitų Europos kraštų ūkio plėtrą, kuri per pastaruosius 250 metų leido įveikti skurdą. Sekasi ne visiems, bet tiems, kurie veikia. Pats autorius pateikia tokią veikalo santrauką: „Ši knyga – apie nesibaigiantį pažangos ir nelygybės šokį.“ Tik A.Deatonas nagrinėja ne vien pajamų nelygybę, bet ir kitas nelygybės formas: sveikatą, gyvenimo trukmę. Į gyvenimo kokybės indeksą jis siūlo įtraukti ir dalyvaujančiųjų laidotuvėse skaičių.“

Mano apsiskaitęs draugas skeptiškai pabrėžė, kad ekonomistams derėtų apsiriboti vien su pinigais susijusių reiškinių nagrinėjimu. Nobelio premijos suteikimas A.Deatonui, kuris į tokius rėmus netelpa, atitinka Nobelio premijos kritikų lūkesčius – yra manančiųjų, kad apdovanojimas turėtų būti teikiamas už pasiekimus socialiniuose moksluose, apimant sociologiją, psichologiją, antropologiją. Einant šia kryptimi gali kilti klausimas, kaip nesupainioti šitaip plačiai apibrėžtos premijos su Nobelio literatūros premija.