Šeštadienį Šilutėje posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) konstatavo, kad situacija pamaryje yra stabili ir pavasario potvyniui atsakingai pasirengta. Vietos specialistai savo ruožtu teigia, kad pavasarinė šiemetinio posėdžio banga bus didesnė už pirmąją.

“Turėjau galimybę ne tik išklausyti įvairių institucijų atstovų apie pasiruošimą pavasario potvyniui pamario krašte, tačiau ir praktiškai įsitikinti, kokia yra situacija. Šiuo metu pamario gyventojams pavojaus nėra. Manau, kad jei dėl oro sąlygos ir pasikeistų, pareigūnai yra puikiai pasirengę užtikrinti jų saugumą ir susisiekimą”, – šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigia VESK vadovaujantis ministras R.Palaitis.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas BNS sakė, kad po posėdžio jaučiasi ramesnis, nors pabrėžė, jog antroji potvynio banga bus didesnė už pirmąją.

“Be abejo, esame ramesni, nes buvo atskirų ministerijų atstovai ir visi pareiškė, kad esant būtinumui mūsų nepaliks likimo valiai, o prisidės prie gelbėjimo darbų, – dėstė R.Renčeliauskas. – Laukiame antros potvynio bangos kovo mėnesį, ir jinai tikrai bus didesnė, nes žiemą temperatūra keičiasi, o pavasarį jau būna teigiama temperatūra, ir sniego tirpimas yra gerokai didesnis.”

R.Renčeliauskas taip pat sakė, kad vietos gyventojai pažadų dėl estakados kelyje tarp Šilutės ir Rusnės statybos neišgirdo, bet tikisi, jog į jų prašymus Vyriausybė įsiklausys.

“Be abejo, klausimas dėl estakados buvo keliamas, bet į klausimą, ar esant tokiai ekonominei padėčiai jinai iš tikrųjų bus statoma, atsakymo nebuvo duota. Bet nebuvo duota ir atsakymo, kad ji nebus statoma. Čia ne ministro kompetencija. Mes savo poreikį išsakėme ir, matyt, Vyriausybė bus informuota”, – sakė Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.

VESK posėdyje Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, kariuomenės, pasienio, ministerijų ir savivaldybių atstovai aptarė savo pasirengimo pavasario potvyniui planus, išsakė pastabas bei pristatė siūlymus, kaip būtų galima užtikrinti kuo efektyvesnę pagalbą pamario gyventojams.

Pasak R.Renčeliausko, kova su stichija nemažai kainuoja – vien lengviesiems automobiliams perkelti per apsemtą kelią tarp Šilutės ir Rusnės šiemet jau išleista per 100 tūkst. litų. Šiuo metu automobiliai per šią atkarpą nekeliami. Kėlimas nutrauktas vandens lygiui viršijus 80 centimetrų. Dabar vanduo jau nuslūgęs žemiau šios ribos, bet vilkikų eismui trukdo ledai.

“Vieno vilkiko darbas su atlyginimu, amortizacija per dieną kainuoja apie 1 tūkst. 200 litų. Dirba keturi vilkikai, šiemet jie jau kėlė automobilius 21 dieną”, – pasakojo R.Renčeliauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai kurie įsipareigojimai potvynio zonoje dėl lėšų stygiaus nėra įgyvendinami.

“Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniui programoje iki 2015 metų numatyta ir pylimų rekonstrukcija, ir kiti dalykai. Finansavimas šitos programos praktiškai yra labai labai mažas, tai aš asmeniškai pasiūliau – arba tą programą panaikiname, arba ją vykdome. Arba ją reikia koreguoti, nes jei yra programa ir Vyriausybė įsipareigoja, tai ji ir turi tai vykdyti”, – dėstė jis.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, šeštadienio posėdyje kalbėta ir apie potvynio ribojamas rusniškių galimybes balsuoti per artėjančius savivaldybių rinkimus. R.Palaitis pabrėžė, kad balsavimas – konstitucinė visų Lietuvos žmonių teisė ir ekstremaliose situacijose dirbančios pareigūnų pajėgos turi ją užtikrinti.

Šiuo metu ekstremali situacija paskelbta Pagėgių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, ją koordinuoja specialiai įkurtas darbų koordinavimo štabas.

Aptarti pasirengimą pavasario potvyniui Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Viena pagrindinių šios komisijos funkcijų – analizuoti šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, imtis priemonių jam pagerinti.