Europos švelnioji galia yra neabejotinai sėkmingas projektas. Pasitelkdami diplomatiją, vystymosi politiką ir prekybos ryšius, mes, europiečiai, visame pasaulyje padedame kurti stabilumą ir puoselėti taiką, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą. Tačiau vien švelniosios galios nepakanka.

Jeanas Claude’as JUNCKERIS

Europos Komisijos pirmininkas

Saugios, laisvos ir taikios Europos negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Prisiminimai apie baisumus ir kraujo praliejimą dar gyvi daugelio visos Europos žmonių atmintyje. Užtenka pažvelgti į mūsų artimiausią kaimynystę – įtampa Rytuose ir žiaurus karas Sirijoje, – kad pamatytume, jog karas – dar ne praeitis.

Bandymai pereiti prie bendros gynybos nuo pat pradžios buvo Europos projekto dalis, tačiau šie tikslai iki šiol beveik neįgyvendinti. Atėjo laikas padaryti daugiau.

Neveiksmingumas ir susiskaidymas mums kainuoja brangiai. Europos Sąjunga turi 178 įvairias ginklų sistemas, o Jungtinės Amerikos Valstijos – tik 30. Be to, Europoje yra daugiau sraigtasparnių gamintojų nei vyriausybių, kurios tuos sraigtasparnius gali įsigyti. Leidžiame sau prabangą turėti 17 skirtingų tankų tipų, kai Jungtinės Valstijos puikiai išsiverčia su vienu modeliu.

Kiekvienais metais dėl nepakankamo gynybos ir saugumo bendradarbiavimo prarandame nuo 25 iki 100 mlrd. eurų. ES valstybės narės turi gauti didelės naudos iš dalijimosi karine technika, ginkluotės standartizavimo ir, galiausiai, kartu, o ne atskirai vykdomų mokslinių tyrimų.

Todėl Europos Komisija pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą. Jis nepakeis nacionalinių gynybos biudžetų, tačiau paskatins valstybių narių bendradarbiavimą vykdant jungtinius mokslinius tyrimus ir pagyvins gynybos įrangos bei technologijų vystymą ir įsigijimą. Tai naudinga tiek mūsų saugumui, tiek mokesčių mokėtojams. Valstybės narės toliau vaidins pagrindinį vaidmenį ir pačios spręs, kokie projektai joms yra prioritetiniai, – ar tai būtų bepiločių orlaivių technologijos, ar palydovinis ryšys, ar sraigtasparnių pirkimas. Pridėtinė vertė, kurią Europos Komisija nori suteikti, bus pastangų sutelkimas tam, kad projektai būtų pradėti įgyvendinti labiau koordinuotai, sistemingiau ir veiksmingiau.

Tačiau vien pinigais tikrosios Europos saugumo ir gynybos sąjungos nenusipirksime. Mums taip pat reikia politinės valios ir užmojų. Kalbėdamas apie Europos ateitį noriu atvirai padiskutuoti apie tai, kokie turėtų būti mūsų tolesni veiksmai.

Laikas veikti nenumaldomai artėja. Praeitą mėnesį visos valstybės narės vienbalsiai nusprendė įsteigti pirmąjį Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą, kuris perims vadovavimą ES pratybų misijoms. Tai yra pirmas žingsnis, po kurio turi eiti kiti.

ES jau turi priemonių pasiekti, kad dabartinis dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas būtų pakeistas efektyvesne gynybos integracijos forma. ES sutartyje nustatyta nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo galimybė visoms valstybėms narėms, kurios nori ir gali žengti į priekį kartu. Manau, kad dabar yra tinkamas laikas tuo pasinaudoti.

Šis požiūris papildo mūsų bendradarbiavimą su NATO – tai labai svarbu mūsų ateičiai. Juk šiai gynybos sąjungai priklauso 22 mūsų valstybės narės. Tačiau mūsų bendradarbiavimo su NATO nebegalima naudoti kaip patogaus alibi prieštaraujant savarankiškoms Europos pastangoms.

Mes per ilgai ir per daug kliovėmės kitų karine galia. Turime pasinaudoti šia proga prisiimti atsakomybę už savo pačių saugumą. Tai mūsų pareiga europiečiams, nes postūmis siekti glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje visų pirma ir labiausiai priklauso nuo Europos piliečių. Beveik visose ES šalyse saugumas yra vienas iš trijų pagrindinių prioritetų, o trys ketvirtadaliai europiečių pasisako už bendrą saugumo ir gynybos politiką.

Saugiai jaustis savo namuose yra viena pagrindinių ir visuotinių teisių. Mūsų Sąjunga europiečiams turėtų tai suteikti.