Lietuvos gyventojų piniginės pilnėja
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 2305 Lt, o atskaičius mokesčius – 1784 Lt. Palyginti, su ankstesniu ketvirčiu, bruto darbo užmokestis visame šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc., o palyginti su pernai metų trečiuoju ketvirčiu – net 6,2 proc.
Labiausiai darbo užmokestis didėjo transporto priemonių ir įrangos gamybos (13,7 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (10 proc.), statybos (5,2 proc.), baldų gamybos, augalininkystės ir gyvulininkystės bei drabužių siuvimo srityse po (4,7 proc.).
Didžiausią vidutinį mėnesinį darbo užmokestį gauna finansų ir draudimo atstovai. Jų alga 1,8 karto didesnė už šalies vidutinį darbo užmokestį.
Priešpaskutinį 2013 m. ketvirtį gyventojai turėjo 28 mlrd. 496 mln. Lt santaupų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, lietuvių santaupos sumažėjo, tačiau palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu – padidėjo (tuo metu gyventojai turėjo 27,5 mlrd. Lt santaupų).

Maža infliacija
2013 m. lapkritį metinė infliacija sudarė 0,4 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m. metinė infliacija lapkričio mėnesį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, taip pat alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų pabrangimas bei ryšių ir transporto prekių bei paslaugų atpigimas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 1 proc.
2013 m. lapkričio mėnesį, palyginti su 2012 m. lapkričiu, valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 0,7 proc., o rinkos kainos padidėjo 0,6 proc.

Užsienio prekybos balansas – su dar didesniu minusu
Metų pradžioje Lietuvoje veikė 65,5 tūkst. įmonių (mažų ir vidutinių). 2013 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, šalies įmonių pelningumas padidėjo 2 proc.
2013 m. trečiąjį ketvirtį parduotos pramonės produkcijos apimtis to meto kainomis siekė 17,88 mlrd. Lt, tai yra, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcijos parduota tik 0,1 proc. daugiau.
Palyginti su pirmaisiais dviem šių metų ketvirčiais, trečiąjį ketvirtį gerokai padidėjo eksportas – iki 21,6 mlrd. Lt. Bet tuo pat metu dar labiau didėjo importas – iki 24 mlrd. Lt. Todėl užsienio prekybos balansas dar suprastėjo ir paskutinį metų ketvirtį sudarė minus 2,36 mlrd. Lt. Pernai metais trečiąjį ketvirtį užsienio prekybos balansas taip pat buvo neigiamas, bet siekė minus 1,7 mlrd. Lt.

Regionai sensta ir tuštėja, Vilniuje greit gyvens trečdalis šalies gyventojų
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 950 tūkst. gyventojų, kitaip tariant, per pastarąjį ketvirtį jų sumažėjo maždaug 5,3 tūkst. Beje, šiuo metu šalyje 1,6 mln. moterų ir 1,36 mln. vyrų. Taigi tūkstančiui vyrų tenka 1171 moteris.
Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Nuo 2001 iki 2012 m. iš Lietuvos vien oficialiai emigravo 471,6 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 70 proc. emigrantų, prieš išvykdami iš Lietuvos, nedirbo vienus metus ir ilgiau. Kas trečias emigrantas buvo 20–29 metų, kas penktas – 30–39 metų amžiaus, o kas aštuntas buvo vaikas iki 14 metų.
Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė dabar yra 68,4 metų, o moterų – 79-eri metai. Pastaraisiais metais 65,1 proc. moterų ir 47,7 proc. vyrų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, 21,5 proc. vyrų ir 17,1 proc. moterų – nuo piktybinių navikų. Nuo vadinamųjų išorinių mirties priežasčių, tai yra įvairių nelaimingų atsitikimų ir savižudybių, miršta 13,5 proc. vyrų ir 4,5 proc. moterų.
Vyrų „deficitas“ imamas justi amžiaus grupėje nuo trisdešimties metų: štai mažiausioje, tai yra vaikų iki ketverių metų, amžiaus grupėje tūkstančiui berniukų tenka 955 mergaitės, 25–29 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vaikinų tenka 975 merginos, o 30–34 metų amžiaus grupėje tūkstančiui vyrų jau tenka 1005 moterys, 35–39 metų amžiaus grupėje – 1061 moteris. Sulaukus amžiaus vidurio, tai yra 50–54 metų, tūkstančiui vyrų tenka 1151 moteris, o dar po dešimties metų, 60–64 metų amžiaus grupėje – jau 1378 moterys, 70–74 metų amžiaus grupėje – net 1756 moterys.
Pastaruoju metu Lietuvoje šimtui santuokų tenka penkiasdešimt ištuokų. Vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius – 26,7 metų, o vyrų – 29 metai. Vidutinis gimdančių moterų amžius – 29-eri metai, o pirmą vaiką gimdžiusių moterų vidutinis amžius – 26,6 metų. 10,5 tūkst. vaikų, arba maždaug kas trečias naujagimis, gimė tėvams, neįregistravusiems santuokos.
Priešpaskutinį šių metų ketvirtį darbą turėjo 1 mln. 468 tūkst. gyventojų, o 160 tūkst. buvo bedarbiai. Daugiausiai bedarbių esama kaimiškose vietovėse. Beje, kaime gyvena 33,1 proc. visų gyventojų, o net 27 proc. visų šalies gyventojų 2013 m. gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kokios prekės ir paslaugos 2013 m. rudenį brango labiausiai
(2013 m. rugsėjį, palyginti su 2012 m. rugsėju)
Produktas / paslauga    Pabrango, proc.
Daržovės ir bulvės    10,9
Vandentiekis ir kt. paslaugos    5,6
Atostogų išvykos    5,1
Būsto nuomos mokesčiai    4,3
Duona ir grūdų produktai    3,3
Būsto priežiūra ir remontas    3
Viešbučiai, kavinės, restoranai    2,9
Namų ir sodo įrankiai bei įrenginiai    2,9
Žuvys ir jų produktai    2,3
Transporto paslaugos    2,2
Pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai    2

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kokių prekių apyvarta labiausiai padidėjo ir kokių – labiausiai sumažėjo
(2013 m. III ketvirtį, palyginti su 2012 m. III ketvirčiu)
Prekė    Apyvarta padidėjo, proc.
Motociklų ir jų atsarginių dalių pardavimas    96,7
Medicinos ir ortopedinių prekių prekyba    44,7
Baldų, apšvietimo, įrangos prekyba    27,5
Užsakomoji prekyba paštu / internetu    21,7
Žaidimų ir žaislų pardavimas    21,5
Telekomunikacijų įrangos prekyba    17,3
Transporto priemonių atsarginių dalių prekyba    14,1
…
Kompiuterių ir jų įrangos prekyba    –10
Tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba    –16,8
Gėrimų prekyba spec. parduotuvėse    –29,7

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kas uždirba daugiausiai
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. III ketvirtį
Sritis    Alga, Lt
Finansų ir draudimo veikla    4189
Elektros, dujų ir garo tiekimas    3255
Informacija ir ryšiai    3625
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla    2912
Viešasis valdymas ir gynyba, privalomas socialinis draudimas    2825
Kasyba ir karjerų eksploatavimas    2777
Vandens tiekimas ir vandens valymas    2407
Apdirbamoji gamyba    2313
Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas    2277
Transportas ir saugojimas    2220
Nekilnojamojo turto operacijos    2173
Švietimas    2170
Statyba    2147

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Apie Lietuvą skaičiais

2013-uosius ir namų ūkiai, ir verslas baigia gana optimistiškai. Tiesa, jei analizuotume statistinius duomenis, didžiulių pokyčių nematytume, tad optimizmas – vis dar nedrąsus. Priešpaskutinį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 32,16 mlrd. Lt. Taigi realus BVP augimas, palyginti su pernai metų tuo pačiu ketvirčiu, siekė 2,3 proc. Tai lėmė pramonės ir paslaugų augimas: statybos – 14 proc., nekilnojamojo turto – 3,8 proc., prekybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo – 3,4 proc., informacijos ir ryšių – 0,8 proc., apdirbamosios gamybos – 0,5 proc.
Namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo 6 proc. Vadinasi, esame drąsesni ir saugesni dėl ateities. Įdomu tai, kad ne maisto prekių apyvarta per šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,5 proc., o maisto prekių – 5,2 proc.
Pamažu drąsa grįžta ir investuotojams. Priešpaskutinį metų ketvirtį investuota 4,55 mlrd. Lt, tai yra 16 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausiai investuojama į administravimo ir aptarnavimo (80,6 proc.), švietimo (70,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo (69,4 proc.), statybos (46,1 proc.), transporto ir saugojimo (28,9 proc.), nekilnojamojo turto sritį (20,4 proc.).
Per metus bedarbių šalyje sumažėjo 25,9 tūkst., per ketvirtį – 12,2 tūkst. Daugiausiai darbuotojų šiuo metu dirba prekybos (164,87 tūkst.), apdirbamosios gamybos (158 tūkst.) ir švietimo srityje – (129,5 tūkst.).
Šiemet taip pat akivaizdžiai buvo matomas ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) didėjimas. Trečiąjį šių metų ketvirtį TUI siekė 42,4 mlrd. Lt, arba 14 360 Lt, skaičiuojant vienam gyventojui. Daugiausiai užsieniečiai Lietuvoje šiemet investavo į apdirbamąją gamyba – 24,6 proc., finansų ir draudimo veiklą – 21,8 proc., nekilnojamąjį turtą – 12,3 proc., prekybą – 11 proc., informacijos ir ryšių paslaugas – 9 proc.
Iš visų užsienio šalių daugiausiai šiemet Lietuvoje investavo Švedijos kapitalas – 22,5 proc. visų TUI, taip pat Lenkijos – 10,7 proc., Vokietijos – 10 proc., Nyderlandų – 8,7 proc., Norvegijos – 6,2 proc.
Lietuvos įmonės į užsienį trečiąjį šių metų ketvirtį investavo 6 mlrd. 469 mln. Lt. Daugiausiai mūsų verslininkai investavo Nyderlanduose (23,7 proc. visų TUI), Kipre – 13,5 proc., Latvijoje – 11,4 proc., Lenkijoje – 7 proc., Rusijoje – 5,5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 5,4 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Darbo birža, “Sodra”