Apie migreną, rodos, žinome viską, tačiau, be šios ligos, galvos skausmų esama ir daugiau. Bent retkarčiais jie vargina kiekvieną iš mūsų, todėl pažvelkime priešui tiesiai į akis.

Galvos skausmo, jei tai ne migrena, paprastai nesureikšminame. Tačiau į šį, kaip ir į bet kokį kitą negalavimą reikėtų atkreipti dėmesį. Juolab kad kiekvienai tikriausiai bent retkarčiais pasidaro smalsu, kam reikėtų “padėkoti” už jo atsiradimą. Smalsumą pakurstyti turėtų ir faktas, kad moterys pasmerktos kentėti jį gerokai dažniau negu vyrai. Tai, beje, lemia vyriškieji hormonai estrogenai, kurių neturime.

Galvos skausmai iš esmės gali būti dviejų rūšių – pirminiai ir antriniai. Pirminių priežastys paprastai nenustatomos, jie kyla lyg ir šiaip sau. Tuo tarpu antriniai vieni nesirodo ir dažniausiai lydi kokią nors ligą.

Sumanė paskaudėti nuo įtampos

Iš pirminių, be aiškios priežasties kylančių galvos skausmų žmones dažniausiai vargina migrena ir vadinamasis įtampos tipo galvos skausmas. Apie migreną kalbama gana nemažai, tačiau ja iš tiesų serga nedaugelis. Tuo tarpu įtampos tipo galvos skausmas  nusipelno gerokai didesnio dėmesio, nes būtent su tokiu skausmu dažnai tenka kovoti kiekvienam.

Įtampos tipo galvos skausmas yra nestiprus ir dažniausiai trunka vos kelias valandas. Priešingai nei esant migrenai, skausmo nelydi pykinimas, šviesos baimė, vėmulys ar kiti nemalonūs pojūčiai. Šis skausmas taip pat negali būti paveldimas, nėra pavojaus, kad jis virs migrena. Nors ir priskiriamas prie aiškios priežasties neturinčių galvos skausmų grupės, įtampos tipo galvos skausmas gali apimti patyrus stresą, po didesnio fizinio krūvio.

Tokio prorečiais pasikartojančio galvos skausmo gydymas – anoks stebuklas. Kad skausmas sumažėtų, o gal ir visai išnyktų, užtenka išgerti vaistų nuo uždegimo. Svarbu nepiktnaudžiauti, mat viršyta dozė gali sukelti šalutinį poveikį, kuris savo ruožtu kartais būna netgi sunkesnis nei pats galvos skausmas. Be to, pripratimas prie nuskausminamųjų vaistų taip pat turi įtakos galvos skausmui – šis gali prasidėti, vos liausitės vartoti vaistus.

Kita vertus, ne visi skausmą vertiname vienodai, todėl kai kurie mažiau jam jautrūs žmonės tokį “menkniekį”, kaip galvos skausmas, neretai ryžtasi pakentėti. Visada šitaip elgtis irgi nebūtina, ypač jei skausmas atima norą dirbti.

Visai kitoks yra lėtinio įtampos tipo galvos skausmo gydymas. Kai galvą sopa dažniau nei penkiolika kartų per mėnesį, gerti įprastų vaistų mažų mažiausiai beprasmiška. Tokiu atveju reikalingas ilgiau trunkantis gydymas (vaistai, kurių skirti gali tik gydytojas), mat svarbu ne tik nuslopinti skausmą, bet ir sumažinti jo atsiradimo galimybę.

Ar galima išvengti įtampos tipo galvos skausmo? Į šį klausimą teigiamai atsakyti būtų galima nebent sugalvojus, kaip išvengti streso. Taigi bent kol kas galvos skausmo profilaktika kažin ar įmanoma.

Galvos skausmas gali ir įspėti

Toli gražu ne visada galvą skauda šiaip sau – skausmas, kaip požymis, gali įspėti apie giliau glūdinčią problemą. Šie antriniai, arba simptominiai, galvos skausmai nėra labai dažnas reiškinys, todėl išskirti verta būtų vos keletą atvejų. Vienas tokių – alkio sukeltas galvos skausmas. Išalkusio žmogaus organizme vyksta daugybė pokyčių, savo ruožtu veikiančių kraujagysles, kurioms išsiplėtus ir užplūsta skausmas. Svarbu ir tai, kad alkanas žmogus pasidaro dirglesnis, taigi ir skausmui mažiau atsparus. Laimei, alkio sukeltas galvos skausmas paprastai praeina pasistiprinus, todėl vaistų gerti dažniausiai nereikia. Na, nebent tuo metu tikrai neturite galimybės pavalgyti.

Galvą dažnai skauda ir dėl sinusito, tačiau tokiais atvejais žmogus skundžiasi ir esama arba buvusia sloga, kitais veido srities skausmais. Galvos skausmas taip pat būdingas esant galvos smegenų augliui, tačiau tarp visų galvos skausmų jis sudaro mažą dalį.

Kai galvos skausmas tėra vienas kažkokios ligos požymių, svarbu ne jį patį slopinti, o gydyti jį sukeliančias priežastis. Išsigydžius pagrindinę ligą, pvz., sinusitą, galvą skaudėti liaujasi savaime. Žinoma, gydantis nedraudžiama vartoti ir papildomų vaistų, kamgi kęsti tą maudimą galvoje?

Kada reikia kreiptis pagalbos?

• Pajutus labai stiprų, anksčiau nepatirtą galvos skausmą, reikia kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą. Tai ypač svarbu, jei skausmą lydi pykinimas, stiprus vėmimas, sąmonės sutrikimas, sulėtėjusi reakcija, ir tuomet, jei anksčiau žmogus vartojo raminamųjų arba migdomųjų vaistų. Apžiūrėjęs ligonį gydytojas įsitikina, ar jo smegenyse neįvyko katastrofa, ir jei įvyko, skiria skubų gydymą, taip siekdamas sumažinti jos pasekmes, kurios iš tikrųjų gali baigtis mirtimi.

• Kas kartą ištikus migrenos priepuoliui pas gydytoją lakstyti nebūtina, jei tik nekinta galvos skausmo pobūdis. Kitas dalykas, jei užplūsta iki tol nepažintas skausmas. Tokiu atveju gydytojas skiria pakartotinį tyrimą ir, jei būtina, koreguoja gydymą.

• Įtampos tipo galvos skausmai paprastai nėra labai stiprūs, be to, lengvai “užmušami” vaistais, dėl to retai kuriam žmogui šauna į galvą jais skųstis gydytojui. Tačiau netgi tais atvejais, jei galvą paskauda retai, pas gydytoją dėl viso pikto apsilankyti reikėtų – pasikalbėjęs su jumis, jei reikia, ir tyrimus atlikęs, jis įvertins, ar tie galvos skausmai iš tikrųjų tokie jau nekalti, o gal šitaip prabyla kokia nors liga.

Galvos skausmo priežastį (jei ji yra) nustatyti padeda galvos smegenų magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimai. Kilus įtarimui, kad smegenyse jau įvyko kas nors negera, skubos tvarka šie tyrimai žmogui atliekami nemokamai. Kitais atvejais tenka laukti savo eilės, kuri gali tęstis iki kelių mėnesių, arba mokėti už tyrimus iš savo kišenės. Beje, dėl pastarojo pasirinkimo vertėtų pasitarti su gydytoju, jis patars, kuris tyrimas būtų naudingesnis ir ar labai reikia skubėti.