"Veido" archyvas

Sakoma, kad melo kojos trumpos, o tiesa visada triumfuoja. Tačiau yra ir kita nuomonė: nemeluoja tik tie, kas neturi proto ir gyvos vaizduotės. Kitaip tariant, kartais sumeluoti ar bent jau kai ką nutylėti – ne nuodėmė…

Esate atviras žmogus? Tuomet atlikite šį eksperimentą. Atsistokite prieš veidrodį ir garsiai pasakykite: “Aš meluoju”.

Palaukite kelias sekundes, tada pridėkite: a) kartais; b) dažnai; c) nuolat; d) niekada. Pasirinkote ketvirtąjį variantą? Tada, deja, esate tikrų tikriausia melagė…

Iš tikrųjų, yra žmonių, kurie nuolat painioja įsivaizduojamus dalykus su tikrais faktais ir dėl to nejaučia sąžinės graužimo – tai psichikos sutrikimas, vadinamas pseudologija. Tačiau be melo, anot mokslininkų, iš tikrųjų mažai kas išsiverčia – apskaičiuota, kad žmogus pagražina tiesą nuo 50 iki 200 kartų per dieną! Puikiai žino, kad daro negerai, tačiau nesugeba atsispirti pagundai laužti tiesą iš piršo. Kodėl? Priežasčių – daugybė…

Oi, tas supratingumas…

Pamėginkite pasakyti draugei, ką iš tikrųjų manote apie suknelę, už kurią ji paklojo visą atlyginimą. Įsivaizduokite, bičiulės akys net spinduliuoja iš pasitenkinimo, mat apdarą pirko ne šiaip sau – ketina savo išvaizda priblokšti vieną labai patrauklų vyriškį. O jūs, užuot sučiulbėjusi ką nors panašaus į: “Atrodai žavingai”, išpyškinate: “Brangioji, vilkėdama šią suknelę galėsi išnešti šiukšles. Tu tik pažiūrėk, kokį š… nusipirkai – suknelė išryškina visus tavo figūros trūkumus. Aš tokio “skuduro” net už dyką neimčiau…” Nejaugi esate naivi ir manote, kad draugė troško kaip tik to – nepagražintos tiesos? Išgirdusi, ką iš tikrųjų manote, ji, ko gero, nepatikės nei vienu jūsų žodžiu. Pamanys, kad pavydite arba įsižeis ir ištrins jūsų numerį iš savo telefono. Nors sakoma, kad už teisybę negalima pykti, kaip tik dėl jos išyra draugystės, skiriasi poros, pykstasi bendradarbiai…

Kadangi deginti tiltų nenorite, tikriausiai stengiatės elgtis protingai – atskiedžiate tiesą nedidele doze melo: “Juoda spalva paryškina tavo rudas akis”, “Šį vakarą jis bus tavo” ir t.t.

Sakoma, kad tiems, kas visada sako tik tiesą, galima pavydėti drąsos, bet ne proto… Be abejo, tai nereiškia, kad pūsti miglą į akis – geresnė išeitis. Tiesiog kartais, kai tenka pasirinkti vieną iš dviejų blogybių – įskaudinti ar pameluoti – tenka pasirinkti mažesnę…

Melas dėl įvaizdžio

Kai kuriems žmonėms labai sunku susitaikyti su realybe, todėl jie savo (kitų – taip pat) gyvenimą stengiasi nuspalvinti nebūtomis istorijomis. Manoma, kad paprastai taip elgiasi dailiosios lyties atstovės, tačiau psichologai tikina, kad vienodai dažnai iškraipo faktus ir moterys, ir vyrai. Tiesiog pastarųjų istorijos būna labai “sausos” (tik faktai be pagražinimų) ir jų melą lengviau iššifruoti. Tačiau abiejų melo šifras yra toks pats: tiesa – tai, kas neigiama…

Grįžkime prie minties apie įvaizdį. Pirmadienio rytas, į darbą sugužėjusios kolegės kloja savaitgalio įspūdžius. Daiva važiavo į gamtą, Rita ėjo į klasikinės muzikos koncertą, Dalia pagaliau apsilankė vandens pramogų parke, Gitana, kaip visada, ilsėjosi grožio salone… O jūs? Dvi dienas tįsojote ant sofos ir žiūrėjote televizorių. Nesmagu apie tai prisipažinti, todėl ir pasakojate, kad šeštadienį buvote žirgyne ir mokėtės jodinėti, paskui su vyru (mylimu žmogumi) nuvažiavote į restoraną papietauti. Vakare nulėkėte pašokti į naktinį klubą, ten jums mirktelėjo labai patrauklus vyriškis, todėl kilo muštynės – pagaliau supratote, kad jūsų išrinktasis labai pavydus…

Moteriškėms net apatinės lūpos atvimpa, o jūs jaučiatės laiminga. Norite, kad visada taip būtų? Tuomet įsidėmėkite kelias taisykles.

• Pirmoji. Stenkitės pasakoti tik tokias istorijas, kuriomis nesunku patikėti. Tikrai neverta kurti pasakos apie tai, kad savaitgalį buvote Šiaurės ašigalyje, dresavote tigrus ar šokinėjote nuo vieno daugiaaukščio ant kito kaip žmogus voras. Taip pat vargu, ar kas nors patikės, kad po miškelį vedžiodama Sargį susitikote su kokia nors televizijos ar scenos žvaigžde, kuri, apakinta jūsų grožio, pamiršo visus savo reikalus ir pakvietė vakarienės…

• Antra. Kol melas dar tik “tupi” ant galo liežuvio, pagalvokite, ar tikrai verta leisti jam nušokti. Gal iškart po to pamatysite ne nuostabos ir susižavėjimo kupinas pašnekovų akis, o ties smilkiniu sukiojamą pirštą?

• Trečia. Niekada neskieskite apie tai, ko neišmanote. Tikrai neverta prisipažinti, kad laisvalaikiu taisote sportinius automobilius, jeigu neskiriate variklio nuo tepalų bakelio…

Gelbėjimosi ratas

Būna situacijų, kai melo tenka griebtis netgi labai doriems žmonėms. Pavyzdžiui, viršininkas paklausia, kodėl pusdienį nebuvote darbe. Juk negalite būti atvira: “Užtrukau parduotuvėje, juk žinote – išpardavimas”, “Darbas man siaubingai nusibodo, todėl nutariau ilgiau pamiegoti”. Todėl ir bandote sugraudinti: “Lankiau sergančią senelę”, “Po visą rajoną ieškojau nuo pavadėlio atitrūkusio šuns”, “Sėmiau vandenį, nes sprogo vamzdis” ir t.t. O kaip išsisukate iš padėties, kai į svečius mėgina įsiprašyti koks nors nemielas žmogus. Pareiškiate, kad išvažiuojate ir negrįšite dvi dienas, pasiguodžiate, kad sergate užkrečiama liga? Negi sakysite, kad nenorite jo matyti…

Psichologai sako, kad doras žmogus, sakydamas netiesą, jaučiasi labai prastai, todėl ir kalba taip, tarsi neturėtų vaizduotės: “Įlipau ne į tą troleibusą”, “Sprogo padanga”, “Neradau raktų”. Tikriausiai suprantate, kad viršininkas tokius pasiaiškinimus yra girdėjęs šimtą kartų. Sugalvokite ką nors įdomesnio…

• Jeigu viršininkas – vyras ir dar panašaus amžiaus kaip jūsų tėvas, galite prisipažinti, kad ketinate ištekėti. Esą pavėlavote, nes nešėte pprašymą į santuokų rūmus.

• Vienišai moteriškei versija apie jaunikį taip pat puikiai tiks, tačiau verta pasakoti ne apie tokį, kuris siūlo tuoktis, o apie nenaudėlį, kuris vakar jus paliko. Raudojote visą naktį, užmigote tik paryčiais, todėl negirdėjote žadintuvo…

• Ištekėjusiai viršininkei tikrai patiks istorija apie anytą, kuri nesutiko prižiūrėti anūko. Moteris jus turėtų suprasti, juk ir pati tikriausiai turėjo karčios patirties su vyro motina…

Tik nepagalvokite, kad čia – pamoka, kaip meluoti. Sakyti netiesą – blogai, todėl geriau stenkitės nepatekti į keblią padėtį, kai tenka kurti nebūtas istorijas. Juolab kai kalbama apie elementarius dalykus, tokius kaip darbo disciplina.

Ir dar: psichologai pataria: “Jeigu negalite pakeisti situacijos (žmonės melavo ir meluos, melo neišnaikinsite), keiskite požiūrį į jį”.

8 patarimai, kaip atpažinti melų maišą

1. Draugus ir kolegas tikriausiai pažįstate kaip nuluptus, todėl puikiai žinote, kada jie skiedžia, o kada sako teisybę. Daug sunkiau bendrauti su vos kelis sykius matytu ar išvis pirmą kartą sutiktu žmogumi. Jeigu bijote patekti į jo melo pinkles, pirmiausia atkreipkite dėmesį į pašnekovo akis. Psichologai sako, kad netiesą sakantis žmogus paprastai stengiasi išvengti akių kontakto, todėl pasakodamas “tikrą” istoriją gali tikrinti, ar neatsirišo jo batų raišteliai, ar gerai išplautos grindys, ar nėra ant kelnių (sijono) dėmės ir t.t. Kitaip tariant, kalba nuleidęs akis ir į savo pašnekovą pažvelgia vos kelis sykius. Arba jo žvilgsnis krypsta aukštyn į dešinę (sąžiningas žmogus, esą atvirkščiai, kreipia žvilgsnį aukštyn į kairę).

2. Be abejo, patyrę fantazuotojai puikiai žino, ką daryti, kad nebūtų demaskuoti, todėl atidžiai žvelgia pašnekovui į akis, kalba garsiai, sklandžiai, nemikčiodami ir nedarydami pauzių. Kitaip tariant, sukuria labai doro žmogaus įspūdį. Neužkibkite už jų kabliuko…

3. Melagiai tobulėja, todėl bendraudami su “tartinais” pašnekovais nepraraskite budrumo. Atkreipkite dėmesį, ar jie nemėgina kopijuoti jūsų gestų, kalbos tono ir t.t. Žinokite, pašnekovai tik stengiasi įgyti jūsų pasitikėjimą, mat puikiai žino, kad “toks tokį traukia”.

4. Jeigu norite patikrinti, ar pašnekesio dalyvis sako tiesą ar meluoja per akis, pokalbio įkarštyje užduokite kokį nors klausimą “iš kitos operos”. Kitaip tariant, nukrypkite nuo temos. Tada vėl prie jos grįžkite ir paprašykite, kad “tariamasis” patikslintų kai kurias detales. Pakartokite šį triuką kelis kartus.

5. Kūnas taip pat daug byloja, tad jeigu esate labai įtarios arba negalite pakęsti, kai jums meluojama, atidžiai stebėkite, kaip jūsų pašnekovai elgiasi. Patikėkite, gana dažnai žmonės viena sako, o kitką galvoja. Svarbiausia, kad nė neįtaria, kad kūnas juos išduoda… Tarkime, bendradarbė, girdama jūsų šukuoseną (“Atrodai žavingai”), trauko pečius – ko gero, jos nuomonė yra priešinga…

6. Atidus žvilgsnis gali išversti iš koto net dorą pašnekovą, todėl žvelgti į kiekvieną sutiktąjį pro didinamąjį stiklą tikrai nebūtina. Kai kurie žmonės meluodami tikrai jaučiasi nejaukiai, todėl pradeda prakaituoti, rausti, balti, suka plaukų sruogas ant piršto, trina akis ar jų vokus…

7. Pasikliaukite intuicija. Jeigu jaučiate, kad kolega, draugas ar koks kitas žmogus pučia miglą į akis, tikriausiai taip ir yra…

8. Bent retsykiais atkreipkite dėmesį, kaip žmonės bendrauja tuomet, kai būna ramūs ir dėl nieko nesijaudina: kaip jie kalba, kokia būna jų veido išraiška, ką sako akys…