Kai V. Orbano vadovaujama „Fidesz“ ir KDNP koalicija laimėjo 2/3 vietų Vengrijos parlamente ir pakeitė šalies Konstituciją, Europoje kilo diskusijos dėl šios šalies posūkio autoritarizmo link.

Kartu su Konstitucijos pakeitimais atliekamos teismų, centrinio banko, žiniasklaidos kontrolės, rinkimų sistemos reformos yra vertinamos labai kontraversiškai.

Keista, kad protestų bangos Vengrijoje ir kritikos Europos Sąjungos sostinėse sulaukęs naujas pagrindinis šalies įstatymas Ministro pirmininko A. Kubiliaus įvertintas „be pagrindo smerkti“. Neva, Premjero teigimu, diskusijas kelia kairieji, kuriems nepatinka įtvirtinamos „dešiniosios vertybės“, o dokumente tarsi nėra nieko ypatingo, dėl ko verta nerimauti. Maža to, 25 TS–LKD Seimo nariai pasirašė rezoliuciją, palaikančią V. Orbano siekį pakeisti šalies Konstituciją.

Suprantama, labai naudinga išryškinti tuos skirtingų ideologijų pagrindu diskutuotinus Konstitucijos aspektus – visus prieštaravimus „primestit“ kairiesiems ir kartu nutylėti apie šiame dokumente gresiantį pavojų demokratijai ir laisvei. Neaišku, ką bendro su „dešiniosiomis vertybėmis“ turi atlikta rinkimų sistemos reforma, jei rinkimų komisija Vengrijoje sudaryta ne iš skirtingų partijų, kaip esama ir Lietuvoje, o iš vienos dabartinės valdančiosios daugumos atstovų. Be to, analitikų duomenimis, vienmandačių apygardų ribos pakoreguotos taip, kad, net perskaičiavus ankstesnių rinkimų rezultatus, pralaimėjusi dabartinė politinė dauguma buvo pripažinta laimėtoja.

Naujoji žiniasklaidą kontroliuojanti taryba, kurios pirmininką renka dabartinės daugumos atstovai, gali skirti baudas už žiniasklaidos priemonėse skelbiama „neobjektyvią“ informaciją. Kartais ypač sunku nustatyti, kas yra „objektyvi“ informacija, todėl yra nemažos galimybės bausti tariamai neobjektyvias žiniasklaidos priemones ir šitaip riboti žodžio laisvę. Žiniasklaidos padėtį geriausiai atspindi „Klubradio“ pavyzdys – dabartinę daugumą kritikuojanti radijo stotis nuo kovo mėnesio turės nutraukti savo veiklą, nes žiniasklaidos taryba nepratęsė jai licencijos.

Keisdamas Konstituciją Vengrijos parlamentas gerokai apribojo Konstitucinio teismo teises. Nuo šiol jis negalės nagrinėti bylų, susijusių su įstatymais, turėsiančiais įtakos biudžetui. Šie įstatymai galės būti nagrinėjami tik tada, jeigu jie prieštarautų žmogaus teisėms. Nuo šiol įstatymai negali būti teikiami Konstituciniam teismui nagrinėti kaip prieštaraujantys Konstitucijai iš esmės. Panaikinta galimybė piliečių byloms, peržiūrėtoms įprastai visų instancijų, pasiekti Konstitucinį teismą. Reformavus teismų sistemą, teisėjus skirs vienvaldis naujai įsteigtos Nacionalinės teisėjų tarybos vadovas, renkamas dabartinės daugumos.

Dalis šių pokyčių, žinoma, bus sustabdyta reaguojant griežtai Europos Komisijai, kuri jau pradėjo teisinį procesą prieš Vengriją dėl jos ginčytinų centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos tarnybos reformų. Tačiau faktas, kad A. Orbano reformoms palaikyti buvo surengtas šimtatūkstantinis mitingas, parodo grėsmę, kaip prisidengus kova už vadinamąsias dešiniąsias ir tradicines vertybes – kartu apribojant demokratiją ir žodžio laisvę, galima manipuliuoti žmonių minia.

Žvelgiant į šios situacijos vertinimą Lietuvoje ir remiantis TS–LKD lyderių ir Seimo narių atstovų pareiškimais, peršasi dvejopa išvada: arba TS–LKD atstovai nesupranta Vengrijoje vykdomų reformų esmės, arba, prisidengdami parama V. Orbano nacionalistams, įtvirtinantiems „dešiniąsias vertybes“, iš tikrųjų remia teisinės valstybės, spaudos ir laisvės suvaržymus. Bet niekaip negalima puoselėti dešiniąsias vertybes – demokratijos, žodžio laisvės, teismų sistemos nepriklausomybės sąskaita. Kita vertus, stebint pagreitį įgaunantį TS–LKD puolimą prieš Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, grėsmė politiniais sprendimais pakeisti teisę jau kyla ir Lietuvoje. Juk kartais būna taip patogu negirdėti kitokios, neva „neteisingos“ nuomonės.