Šiuo metu esame maždaug per vidurį tarp dviejų švenčių, kurios yra paskelbtos nedarbo dienomis ir kurios, apklaustųjų nuomone, laisvadieniais tapo mažiausiai pagrįstai, – tai Gegužės pirmoji ir Joninės.

Kad ir ką kalbėtų ar ko norėtų socialdemokratai, kaip paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, kone trečdalis respondentų mano, kad Gegužės pirmoji nedarbo diena paskelbta mažiausiai pagrįstai, o Joninėms šį titulą suteikė 23 proc. apklaustųjų. Trečioje pozicijoje atsidūrė Žolinė.
Tačiau iš principo dauguma, tai yra maždaug du trečdaliai, apklaustųjų mano, kad šventinių nedarbo dienų Lietuvoje nei per daug, nei per mažai. Nors tarp verslininkų ir darbdavių besipiktinančiųjų, kad šventinių nedarbo dienų mūsų šalyje per daug, yra dauguma, tarp visų respondentų taip mano maždaug ketvirtadalis. Kita vertus, 15,4 proc. apklaustųjų tikina, kad Lietuvoje šventinių nedarbo dienų netgi per mažai.

Jūsų nuomone, šventinių nedarbo dienų Lietuvoje yra… (proc.)

Kaip tik    61
Per daug    23,2
Per mažai    15,4
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Jūsų vertinimu, kuri iš švenčių mažiausiai pagrįstai paskelbta nedarbo diena? (proc.)

Gegužės pirmoji    30,8
Joninės    23
Visos šventės pagrįstai paskelbtos nedarbo dienomis    16,2
Žolinė    14,4
Lietuvoje reikėtų daugiau šventinių nedarbo dienų    14,2
Kovo 11-oji    0,4
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena    0,4
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4
Vasario 16-oji    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. gegužės 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.