Dar visiškai neaišku, kas, kodėl ir kokiu būdu nutekino informaciją apie pasirengimą „Snoro“ banko perėmimui. Netgi šią istoriją tirianti Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi išsamias veiksmų išklotines ir išklausiusi būrį liudininkų, konstatuoja, jog aiškumo nėra, nes pernelyg daug skirtingų parodymų, tad daugelį teisėsaugos, saugumo pareigūnų, prokurorų, politikų teks iš naujo klausinėti šią savaitę.

Neginčijami tik keli dalykai: 1) Generalinė prokuratūra neužtikrino informacijos apie rengimąsi perimti „Snorą“ slaptumo, o informacijai nutekėjus, nepradėjo tyrimo, viską permesdama Valstybės saugumo departamentui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir kuris renka “kompromatą”, o ne faktus bei įrodymus; 2) VSD apskritai nevykdė jokio operatyvinio tyrimo, tik tikrino grupę pasitarimo Generalinėje prokuratūroje dalyvių poligrafu, kurio parodymai neturi jokios teisinės įrodomos galios, bet kurių pakanka, norint mesti įtarimo šešėlį; 3) FNTT vadovas Vitalijus Gailius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius VSD jiems atsiųstoje medžiagoje nepamatė nieko, kas leistų įvardyti FNTT vadovo pavaduotoją Vytautą Giržadą esant “išdaviku”; 4) Prezidentei Daliai Grybauskaitei ta pati VSD informacija pasirodė visiškai pakankama, kad primygtinai spausti tiek vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, tiek, pažeidžiant įstatymus, jai nepavaldų FNTT vadovą V.Gailių, atleisti iš darbo V.Giržadą, o V.Gailiui atsisakius tai daryti, atleisti abu; 5) Kuomet abu naujieji FNTT vadovai buvo jau atleisti, kaip „nepatikimi“ prezidentės akyse, Generalinė prokuratūra tuojau pat pradėjo oficialų tyrimą dėl informacijos apie “Snorą” nutekinimo.
Kadangi šių faktų ir jų sekos niekas nebando neigti, kyla labai negeras įspūdis, jog Generalinės prokuratūros pavedimas, o paskui VSD raštas buvo taip surašyti, kad ir jo adresatai galėtų suprasti, kaip nori, ir saugumiečių bei prokurorų minkštosios vietos nenukentėtų. Paprastai taip elgiamasi tuomet, kuomet aiškiai žinoma, ko nori „valdžia“, bet neturima nieko konkretaus, kuo tą valdžios norą būtų galima užganėdinti. Tai, savo ruožtu, kelia įtarimą, jog pirma buvo paskirti ir nubausti „kaltieji“, o tik paskui imta rinkti jų kaltumo įrodymus.
Paprasčiau sakant, Prezidentūrai prireikė pakeisti FNTT vadovus „savais“. Kodėl? Tam reikia prisiminti V.Gailiaus ir V.Giržado kilmę. Abi jie nebuvo išauginti „boreikinėje“ FNTT, ar, juo labiau, STT bei VSD – tarnybose, pratusiose glaudžiai dirbti su politika, tad tiesiog nujaučiantiems, ko vienu ar kitu metu iš jų pareikalaus politinė vadovybė. Kaip koks buvęs STT vadas Valentinas Junokas, kuris „žemgrobių“ bylas tirti pradėjo dar 2002-siais, „prie Adamkaus“, bet portfeliuke jomis nešinas į Prezidentūrą nuėjo jau pas Rolandą Paksą, iš karto po šio išrinkimo prezidentu. Ir akimirksniu iš blogiečio virto geriečiu.
Tiek V.Giržadas, tiek V.Gailius išaugo kriminalinėje policijoje – tarnyboje, gaudančioje vagis ir banditus. Kiek teko susidurti su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, krisdavo į akis visiškas jų nesigaudymas politikoje, partijose. Na, kaip žurnalistams visi teisėsaugos pareigūnų atliekami veiksmai asmenų atžvilgiu yra “suėmimas”, neskirstant į kokius ten “sulaikymą”, “areštą” ar “atvesdinimą”, taip ir KPB visi politikai yra “Seimo nariai”. Gal kokį Andrių Kubilių nuo Algio Butkevičiaus dar atskirtų, kad skirtingose partijose, bet jau visokie liberalai, liberalcentristai, socialliberalai…. Vienu veidu. Ir kai du aukšti pareigūnai iš tokios tarnybos staiga tampa FNTT vadais, konfliktas su politine valdžia užprogramuotas, nes šie semia visus paeiliui. Nenustebčiau, jei atsakymas į retorinį D.Grybauskaitės klausimą: “Ar jie konservatorius tyrė?” – galėjo būti duotas ne iš karto todėl, kad V.Gailius su V.Giržadu pirma ėjo kelti popierių ir žiūrėti: tyrė jie tuos konservatorius, ar ne?
Kriminalistai į tyrimą žiūri ne kaip į „kompromato“ paiešką, o kaip į gaudymą ir sodinimą. „Kriminalinėje policijoje visi veiksmai atliekami teisėtai, – skirtumą tarp savo ir kitų tarnybų aiškina V.Gailius. – Kriminalistų tikslas – ištirti nusikaltimą ir nuteisti asmenis, o ne aprūpinti ką nors kokia nors patikima ar nepatikima informacija.“ Štai čia ir išryškėja apolitiškų profesionalų “gaudytojų-sodintojų” iš KPB mąstysenos skirtumas nuo VSD-STT ir ankstesniųjų FNTT “kompromato” rinkėjų. V.Gailius masto tiesmukai: ar su šita informacija galima eiti į teismą, ar ji įrodymas, ar ne? Jei ne – metam į šiukšlių dėžę ir ieškome kitos, nes teisme teks susikauti su kaltinamųjų advokatais, kurie bus iš geriausiai apmokamųjų tarpo. Gi VSD, STT “kompromatininkai” masto atvirkščiai: ne įrodymas teisme? Puiku! Segame į bylą, rašome pažymą ir nešame valdžiai, kurią ją paskui panaudos savo politiniams žaidimams, nes pakišti žiniasklaidai galima bet ką – ir kelių metų senumo Viktoro Muntiano “į pinigus panašius daiktus”, ir kokį Juozo Oleko telefoninį pokalbį su Andriumi Janukoniu, ir tiesiog sąrašą politikų, kurie turi nuosavybėje žemės sklypų. “Komprai” advokatų meistriškumo įveikti nereikia, nes į teismą su ja neinama, ja kompromituojami politiniai konkurentai. Tai ne teisėsaugos, o politinių galios žaidimų instrumentas.
Tokie, galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos “strateguotojams”, bet ir pavojingi pačiu savo buvimo faktu. Nes gali pasodinti bet ką ir bet kada, o ne kuomet valdžiai reikia.

Galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos strateguotojams, bet ir pavojingi, nes pasodinti gali bet ką.