Darbo rinka
Lietuvoje pagyvėjo darbo pasiūla aptarnavimo srityje. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje praėjusį penktadienį buvo per šimtą darbo pasiūlymų virėjams, 20 – konditeriams, 4 – pardavėjams, 34 – pardavėjams kasininkams, 45 – pardavėjams konsultantams, 71– valytojams. Beje, trūksta ir siuvėjų – jiems šiai dienai siūloma 64 darbo pasiūlymai, vien įmonė “Lelija” ieško per 30.
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika pastebi, kad laisvų darbo vietų aptarnavimo sferoje padaugėjo ir dėl sezoninių vasaros darbų, ir dėl to, kad įmonės šiek tiek plečia veiklą. Vilniuje laisvų darbo vietų kas mėnesį registruojama po tūkstantį daugiau negu pernai. Liepą registruota 2,5 tūkst. darbo vietų – tūkstančiu daugiau negu prieš metus. Padaugėjo ir įsidarbinančiųjų – liepą darbą susirado 3390 bedarbiai, t.y. 730 daugiau negu 2009 m. liepą.
E.Valeika pabrėžė, kad pernai vyravusi tendencija, kad dauguma darbdavių naujiems darbuotojams mokėdavo minimalų darbo užmokestį jau praėjo, dabar aptarnavimo srityje darbuotojai gali tikėtis daugiau nei tūkstančio litų.
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu suaktyvėjo ir darbuotojų kaita. Dėl šios priežasties daugiau darbo skelbimų matyti didžiuosiuose prekybos tinkluose. “Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis tvirtino, kad keičiami išeinantys darbuotojai, tačiau kurti naujų darbo vietų įmonė neketina – ji laikosi strategijos kelti jų atlyginimus, kad darbuotojų kaita būtų kuo mažesnė. “Šią vasarą didžiajai daliai mėsininkų buvo pakelti atlyginimai”, – tvirtino D.Ryliškis.
“Maxima Lt”, ieškančios daugiau nei 10 pardavėjų kasininkų, ryšių su visuomene atstovė Renata Saulytė taip pat tvirtino, kad naujų darbuotojų paieška vyksta dėl kaitos ir vasarinės prekybos, kadangi vasarą kurortuose įdarbinama dvigubai daugiau žmonių. “Realesnio vartojimo atsigavimo ir poreikio kurti naujų darbo vietų mes dar nelabai matome”, – tvirtino “Maxima Lt” atstovė.
Beje, R.Saulytė pastebi aštrėjančią problemą – nepaisant didelio nedarbo, dėl milžiniškų emigracijos mastų, darbuotojų surasti vis sudėtingiau. “Pernai darbuotojų paieška nekėlė didesnių problemų, bet dabar kai kuriuose miesteliuose jų negalime surasti, nes visi tinkami emigravę”, – pasakojo R.Saulytė.
Emigracija ne tik apsunkina naujų darbuotojų paiešką, bet ir didina darbuotojų kaitą. “Maxima” personalo skyriaus darbuotoja Julija Vaičiukynienė apgailestavo, kad patyrę darbuotojai išvyksta paskui savo šeimos narius. Be to, studentai nuo rudens išeina iš darbo, o atsiradus daugiau statybos darbų pasiūlymų, išeina sandėlių krovėjai, prieš kelis metus dirbę statybose.
Toks straipsnis dar kartą įrodo , jog darbų Lietuvoje yra, tačiau ne visi sutinka ,ieško ar nori jį turėti. Tarkime, sakoma,jog šiais laikais, esant krizei, vis sunkiau pragyventi iš tokių mažų algų ir jau geriau nedirbti iš viso, nei uždirbti minimumą. Juk žmonės , gaunantys mažas pajamas, gauna dar ir įvairių socialinių pašalpų, kompensacijų ir panašiai. Žinoma, pragyvenimo lygis tikrai nėra labai aukštas, tačiau negalima taip lengvai sakyti ,jog visiškai nebėra darbo. Mano manymu, tie žmonės kurie darbo ieško , jį ir randa. Dauguma pasirenka kone lengviausią kelią- emigruoja, arba dirba nelegalų darbą, kitaip sakant nemoka mokesčių valstybei ,tačiau tuo pačiu metu ir grasiai išreiškia savo nepasitenkinimą kylančiomis mokesčių kainomis. Juk jei patys žmonės, gyventojai,nemokės bent jau privalomų mokesčių mes ir toliau negalėsime galvoti apie geresnį rytojų. Mano nuomone, darbą sveikam žmogui susirasti įmanoma. Žinoma, nėra taip lengva jį gauti greitai ir dar su geromis pareigomis,tačiau tyrimai aiškiai įrodo,jog laisvų darbo vietų nestinga.