Scanpix

Rusija privertė Baltarusiją devalvuoti savo valiutą ir tik tada prakalbo apie paskolą. Gali būti, kad mainais už šiuos pinigus Baltarusijai teks atsisveikinti su savo nacionaline valiuta.

Praėjusią savaitę chaoso apimtai Baltarusijai Rusija pasiūlė 6 mlrd. JAV dolerių paskolą – dvigubai didesnę, nei prašyta. Tačiau tik po to, kai Baltarusija, nesulaukdama Maskvos atsakymo dėl pinigų, buvo priversta devalvuoti savo nacionalinę valiutą ir pateko į tokią kritišką padėtį, kai tenka sutikti su bet kokiais kreditoriaus reikalavimais. Kokie jie, kol kas neatskleidžiama, tačiau ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją įsivesti bendrą valiutą.

Taigi kas lėmė tokią situaciją, kuriai esant Baltarusijai galbūt teks sutikti su jai visiškai nenaudingomis sąlygomis ir galutinai prarasti ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos? Juk dar neseniai Baltarusija atrodė pavyzdingai su krize besitvarkanti valstybė, kurioje verslo nišą rado ir ne viena nuo bankroto bėgusi Lietuvos bendrovė. Dar prieš kelis mėnesius Baltarusijos valdžia įrodinėjo, kad nedarbo šioje šalyje apskritai nėra, o Baltarusijos BVP per metus padidėja po 3–5 proc.

Pagrindinė priežastis – “burbulinė” ekonomika, mat Baltarusija jau ne vienus metus gyveno skolon ir savo tariamą gerovę kūrė rusiškais, ES šalių ir kiniškais pinigais. Tačiau skolinimasis visuomet yra užburtas ratas: valiutos ėmė beviltiškai trūkti, o Baltarusijos rublio vertė ėmė kelti vis daugiau abejonių užsienio partneriams bei gyventojams, puse lūpų jau nuo pernai kalbantiems apie galimą devalvaciją, jei Rusija ir vėl neišties pagalbos rankos.

Ko būgštauta, tas ir nutiko

Ilgainiui Baltarusijoje išseko visi užsienio valiutų rezervai ir paaiškėjo, kad Rusija neskuba suteikti prašomos 3 mlrd. dolerių paskolos. Juo labiau kad net ir šie pinigai būtų tik laikinas išsigelbėjimas. Banko “Reiffeisen” analitikai skaičiuoja, kad tų 3 mlrd. dolerių, kurių Baltarusija paprašė iš Rusijos, nebūtų pakakę šalies užsienio valiutų poreikiui patenkinti. Mat bendras valiutos deficitas, kartu sudėjus atsiskaitymus su užsienio prekybos partneriais bei vidaus ir užsienio skolą, siekia 8–11 mlrd. dolerių.

Tokiomis kritiškomis aplinkybėmis gegužės 11 d. po daugiau nei trijų mėnesių pertraukos Baltarusijos komerciniams bankams buvo leista be jokių apribojimų prekiauti užsienio valiutomis. Faktiškai tai reiškė, kad Baltarusijos valdžia nusprendė devalvuoti Baltarusijos rublį. Ir jau per keletą pirmųjų valandų Baltarusijos rublių, populiariai vadinamų “zuikučiais”, vertė smuko daugiau nei 30 proc.

Priminsime, kad anksčiau Baltarusijoje užsienio valiutomis buvo leidžiama prekiauti tokiu kursu, kuris oficialų rublio santykį su kita valiuta viršytų ne daugiau kaip 2 proc.

Tačiau pasigirdus kalbų apie galimą Baltarusijos rublio devalvaciją gyventojai puolė pirkti užsienio valiutų: JAV dolerių, eurų ir kitų. Dėl to, “Bloomberg” skaičiavimais, nuo praėjusių metų spalio Baltarusijos centrinis bankas prarado apie 60 proc. užsienio valiutų atsargų.

Vasarį pinigų pirkimas įgavo tokį pagreitį, kad mėnesio pabaigoje likvidžių užsienio valiutų atsargos bankuose nebesiekė 2,7 mlrd. dolerių. Kovą padėtis jau tapo kritiška – šalyje per mėnesį buvo įsigyta 700 mln. dolerių. Dėl to Baltarusijos valdžia nusprendė pirmą kartą nuo 2009-ųjų 10 proc. devalvuoti rublį – atrišo rankas bankams ir užsienio valiutomis leido prekiauti nustatant iki 10 proc. antkainį.

Tačiau ir šios priemonės negelbėjo – net ir pabrangusių valiutų atsargos vis tiek seko. Taigi Baltarusijos valdžia pasidavė: Baltarusijos rublis buvo paleistas nuokalnėn. Rezultatas – šiuo metu vieną JAV dolerį Baltarusijoje būtų galima įsigyti už beveik 7 tūkst. rublių.
Beje, net ir tokiomis kainomis užsienio pinigų neįmanoma aptikti nei bankuose, nei valiutos keityklose, mat užsienio valiutų atsargos šalyje jau visiškai išsekusios.
Apskritai padėtis Baltarusijoje kritinė: importinės prekės išgraibstytos, o darbo neteko dauguma su užsienio tiekėjais susijusių verslininkų, kurie nebeišgali atsiskaityti už prekes. Be to, jau sunku prognozuoti, kokia bus šalies infliacija. Juk ir taip TVF ją žadėjo didžiulę: nors Baltarusijos vyriausybė prognozavo, kad infliacija nuo 9,9 proc. pernai sumažės iki 8,5 proc. šiemet, o TVF žadėjo, kad ji dar padidės ir pasieks 10,8 proc., jau dabar akivaizdu, kad šie lūkesčiai – labai optimistiniai, nes infliacija po valiutos devalvavimo tampa neprognozuojama.

Pastatyta ant rusiškų pinigų

Taigi kaip atsitiko, kad Baltarusija, kurią nuolat iš bėdos už ausų ištempdavo Rusijos parama, šį kartą kapstytis buvo palikta viena, ir kodėl Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka telefonu apie paskolą sutiko šnektelėti tik tuomet, kai Baltarusijos ekonomika ėmė priminti gaisravietę?

Kad tai suprastume, reikėtų trumpai apžvelgti pastarųjų metų ekonominius Rusijos ir Baltarusijos santykius ir paanalizuoti, kokiomis sąlygomis Baltarusija anksčiau gaudavo rusiškų pinigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų stygių Baltarusija ėmė justi jau prieš ketverius metus. Dar 2007 m. gruodį po aštraus ginčo dėl Maskvos sprendimo pakelti Baltarusijos vartotojams tiekiamų naftos ir dujų kainas Rusija ir Baltarusija susitarė, kad energijos ištekliai brangs pamažu. Rusija skyrė Baltarusijai valstybinę 1,5 mlrd. dolerių paskolą 15 metų su teise penkeriems metams atidėti jos mokėjimo terminą.

Tačiau netrukus Minskas vėl paprašė pinigų, ir gana grasinamu tonu. Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka tuomet pareiškė, kad Rusijai teks duoti Minskui pigias paskolas ir suteikti kitų lengvatų, jeigu ji nori savo oro sienų saugumo garantijų. Maskva, atsakydama į tai, 2008-aisiais Baltarusijai suteikė 2 mlrd. dolerių paskolą rusiškoms dujoms pirkti.
Tuomet Baltarusija paprašė iš Maskvos dar 100 mlrd. rublių ekonomikai, kenčiančiai nuo krizės, stabilizuoti, taip pat 10 mlrd. dolerių iš kovos su krize fondo, kurio pagrindinė donorė buvo Rusija, pažadėjusi finansinę pagalbą sąjungininkams. Maskva savo ruožtu užsiminė Minskui, jog pageidautų, kad šis pripažintų atskilusias nuo Gruzijos Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Tuomet Baltarusijos santykiai su Rusija ėmė aštrėti, o analitikai sutarė, kad Baltarusija mėgina mažinti savo priklausomybę nuo Maskvos, ir džiugiai aiškino, esą ji gręžiasi į Vakarus.

Iš tiesų taip ir buvo, o pinigine šių permainų išraiška tapo Baltarusijos derybos dėl TVF paskolos, kurią esą gavo “tris kartus palankesnėmis sąlygomis, nei siūlė Rusija”. Tad 2009 m. sausį Baltarusija gavo pirmąją Tarptautinio valiutos fondo 2,5 mlrd. dolerių paskolos dalį.

Baltarusija jautėsi tvirtai ir ėmė nepaisyti Rusijos pageidavimų: delsė pripažinti separatistines teritorijas, nesutiko savo karinių pajėgų siųsti į konfliktų zonas. Gegužę Rusiją itin suerzino A.Lukašenkos režimo sprendimas aktyviai įsitraukti į Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvą, kuria siekta užmegzti glaudesnius ES ryšius su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

Tuo metu prasidėjo vadinamasis Rusijos ir Baltarusijos pieno karas, o birželį A.Lukašenka peržengė visas iki to metu egzistavusias ribas: atsisakė dalyvauti Maskvoje vykusiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) valstybių vadovų pasitarime.

2010-aisiais A.Lukašenka dar aiškiau parodė, kad jo žvilgsnis krypsta tolyn nuo Rusijos. Prasidėjus vadinamajam dujų karui, jis praėjusių metų birželį net pareiškė, kad Rusija gali prarasti Baltarusiją, kuri esą mezga vis artimesnę partnerystę su ES, Venesuela, Iranu, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, taip pat JAV bei Kinija. Beje, pastaroji Baltarusijai atvėrė kredito liniją iki 20 mlrd. dolerių ekonomikos plėtrai.

Tačiau dabar Baltarusijai iš tiesų labai striuka, o pagalbos ji begali tikėtis tik iš Rusijos, su kuria santykiai gerokai pakrikę. Juolab kad Rusijai A.Lukašenka su visais savo “išsišokimais” ir bandymu kurti nepriklausomo stipraus diktatoriaus vaidmenį yra gerokai pabodęs. Tad prašoma 3 mlrd. dolerių paskola tapo geru pretekstu jį pamokyti.

Neskolindamas Kremlius daro spaudimą

Paskolos Baltarusijai skyrimo klausimą Rusija vilkino kelis mėnesius. Oficialus paaiškinimas – esą Rusijos neįtikina Baltarusijos argumentai, kam šie pinigai bus panaudoti.

Užtat tuomet prasidėjo rusiški argumentai. Rusijos nacionalinio banko atstovas Aleksejus Uliukajevas pareiškė, kad Baltarusija, norėdama gauti paskolą, privalo įgyvendinti plačią ekonominės politikos reformą.

Kokia ta reforma, galima spręsti iš Rusijos pasiuntinio Baltarusijoje Aleksandro Surikovo žodžių. Jis be jokių užuolankų pareiškė, kad Baltarusijai būtų naudinga įsivesti Rusijos rublį ir taip esą sustiprinti savo ekonomiką. Be to, neoficialūs šaltiniai praneša, kad Rusija gali reikalauti iš Baltarusijos perleisti likusias “Beltransgazo” akcijas ir leisti sujungti bendroves “Maz” ir “KaMaz”.

Ar viso to už paskolą praėjusią savaitę iš Baltarusijos pareikalavo ir D.Medvedevas, dar nežinia, tačiau jei Baltarusija su tokiu reikalavimu sutiko, ji jau gali pradėti atsisveikinimo su finansine nepriklausomybe ceremoniją.

Rusijoje jau kalbama apie tai, esą net socialinės paramos baltarusiams klausimas būtų sprendžiamas Maskvoje, kad rusiški sprendimai remti Baltarusijos pensininkus ar daugiavaikes šeimas politinių taškų pelnytų nebe A.Lukašenkai, kaip iki šiol, o Rusijos lyderiams.