Shutterstock

Gynyba. Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrai pasirašė deklaraciją, teigiančią, kad Šiaurės Europa privalo ruoštis galimoms krizėms ir incidentams dėl Rusijos.

Šią deklaraciją, kuri vėl priminė prieš keletą metų nuskambėjusią idėją sukurti „Šiaurės NATO“, paskelbė didžiausias Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, ir tai Rusijoje sukėlė nemažą audrą.

Šiaurės šalių gynybos ministrai dokumente Rusiją be užuolankų vadina didžiausia grėsme Europos saugumui ir teigia, kad būtinas artimesnis bendradarbiavimas gynybos srityje bei didesnis solidarumas su Baltijos valstybėmis. Ministrai pabrėžia, kad artimesnė Skandinavijos ir Baltijos valstybių kooperacija padidintų regiono saugumą ir atbaidytų nuo karinių veiksmų.

Tuo pat metu su Latvijos ir Estijos premjerais Vilniuje susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad trys Baltijos šalys turėtų svarstyti bendro ginkluotės įsigijimo klausimą, bendradarbiaudamos gynybos srityje. Paramą bendram ginkluotės įsigijimui patvirtino ir Latvijos premjerė Laimduota Straujuma.

Vienu metu nuskambėjusios šios abi naujienos gerokai įkaitino atmosferą Maskvoje, kaip, beje, ir praėjusių metų lapkritį pasirašyta sutartis stiprinti bendrą gynybos bendradarbiavimą tarp 12 šalių – Šiaurės ir Baltijos valstybių, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) sekmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos žingsniai glaudesnių ryšių su NATO link kelia „ypatingą nerimą“. Kaip teigia Maskva, Šiaurės Europos bendradarbiavimas gynybos srityje, kitaip negu praėjusiais metais, pradėjo įgauti prieš Rusiją nukreiptą kryptį, o tai gali pakirsti teigiamą konstruktyvaus bendradarbiavimo Šiaurėje patirtį, sukauptą per pastaruosius dešimtmečius.

„Šiame fone ypatingą nerimą kelia sustiprėjusi Suomijos ir Švedijos tendencija palaikyti artimesnius ryšius su kariniu NATO bloku, oficialiai laikantis nepriklausymo karinėms sąjungoms politikos“, – pabrėžė Rusijos URM.

Maskva mano, kad „vietoj atviro ir konstruktyvaus dialogo, kuriuo būtų ieškoma bendrų sprendimų, kaip sustiprinti saugumą Šiaurės Europoje ir visame žemyne, įskaitant vidinio konflikto Ukrainoje sureguliavimą, Šiaurės šalių visuomenės nuomonei peršamas atvirai konfrontacinis požiūris“.

Norvegijos gynybos analitikė ir šalies gynybos ministrės Ine Eriksen Søreide patariamosios ekspertų grupės narė Janne Haalandas Matlary tokios Rusijos reakcijos pataria nesureikšminti. „Turime suprasti, kad šis žingsnis sulauks negatyvios reakcijos iš Rusijos pusės, tačiau tai neturėtų būti sureikšminama, – teigia ekspertė. – Prieš dvejus metus Norvegija perspėjo Rusiją apie 2015-aisiais vyksiančias karines pratybas „Joint Viking“ Finmarke, netoli sienos su Rusija, ir sulaukė stiprios žodinės reakcijos iš aukščiausių valdžios sluoksnių Maskvoje“, – priduria ji.

Tačiau ši deklaracija kelia ir daugiau aistrų – ne vien Rusijoje. Kai kurių analitikų nuomone, tai dar vienas Europos eižėjimo įrodymas, mat Senajame žemyne esą vis ryškiau formuojasi atskiros stovyklos: viena jų – vadinamoji frankogermanijos ašis, kita – Didžiosios Britanijos ir Šiaurės šalių blokas.

Ypač daug apie tai imta diskutuoti po 2011 m. sausį Londone įvykusio Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo devynių šalių – Didžiosios Britanijos, Islandijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. Šiame susitikime britų premjeras Davidas Cameronas aptarė galimybę sukurti naują karinį aljansą, vadinamąjį mini NATO.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.