Įvairūs ekspertai bei politikai vėl pranašauja emigracijos iš Lietuvos bangą. Prognozes, kad lietuviai kitąmet vėl masiškai bėgs kur geriau, paskatino prieškalėdinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybės mokesčių „dovanėlė“.

Vis dėlto pasižvalgius po Europą kyla rimtų abejonių, ar bėgti vis dar yra kur. Štai kad ir Airijoje, kurioje gyvena daugiausiai lietuvių emigrantų, nuotaikos šiandien panašios kaip Lietuvoje. O gal baimės ir nežinios dėl ateities ten netgi daugiau.
Kai lankiausi Airijoje prieš dvi savaites, vietos prekybos centruose kaip tik prasidėjo pirkėjų apgultis. Ir ne tik todėl, kad ne už kalnų didžiosios metų šventės. „Reikia nusipirkti visko kuo daugiau į priekį, pasirūpinti degalų atsargomis, nes viskas stipriai brangs“, – paaiškino airė Caroline.
Taip ji, kaip ir tūkstančiai kitų airių, sureagavo į valdžios ketinimus nuo 2012 m. didinti mokesčius, tarp jų – ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 23 proc. Į ketvirtą dešimtį įžengusi Caroline prisipažino jau atlaisvinusi vietos savo namo ūkinėse patalpose, kur ketina laikyti talpyklas su benzinu: moteris buvo įsitikinusi, kad elgiasi protingai, ir negalėjo patikėti, jog lietuviai, gaunantys penkiskart mažesnį minimalų atlyginimą nei airiai, už degalus moka labai panašiai.
Analitikai kritikuoja, kad šitaip ne kažin ką tesutaupysi, bet dideliai daliai airių tai nė motais – jie rimtai susirūpinę, kaip gyvens toliau. Tuo labiau kad Airijos vyriausybė, lopydama 2012-ųjų biudžetą, ne tik kelia jau esamus, bet ir įvedinėja įvairius naujus mokesčius, be to, žada rėžti ir nuo įvairių socialinių išmokų, o viešajame sektoriuje ketinama panaikinti apie 6 tūkst. darbo vietų. Mažinama ir pačių viešojo sektoriaus institucijų. Teisingumo ministras Alanas Shatteris atskleidė, kad per visą šalį bus panaikinta 31 policijos nuovada. Pagal parengtą taupymo planą Airija, kurios valstybės skola siekia apie 100 proc. BVP, kitų metų biudžete tikisi sutaupyti 3,8 mlrd. eurų.
Airija žada imtis ir gyventojų užimtumo reformų, nes dabartinė politika tiek airius, tiek emigrantus labiau skatina nedirbti. Rezultatas – nedarbo lygis šalyje viršija 14 proc., o ilgalaikiai bedarbiai sudaro per 56 proc. „Apskaičiavau: jei eisiu dirbti ir neteksiu visų pašalpų, mano pajamos sumažės šimtu eurų per savaitę“, – atvirai prisipažino vienas lietuvis, nedirbantis jau trejus metus.
Jo pasakojimas iliustruoja, kaip toli airių gyvenimas buvo nutolęs nuo realybės. Tuo tarpu politikai viliasi, kad sunkmetis ir išmokų mažinimas galiausiai privers žmones grįžti į darbo rinką. Taigi nerūpestingo gyvenimo išlepinti airiai pamažu nusileidžia ant žemės.
Lietuvių emigrantai į šiuos pokyčius reaguoja racionaliau ir maisto atsargų namie nekaupia. Tačiau naujieji taupymo užmojai palies ir juos: ne vieną čia uždarbiaujantį lietuvį teko girdėti svarstant, kad galbūt jau verta iš Airijos traukti kur nors kitur, tuo labiau kad ir darbo rinkoje tebevyrauja visiškas štilis – darbų nėra, atlyginimai nedideli, vis daugiau įmonių bankrutuoja. Tik kur? Bėda ta, kad ir kitur ne ką geriau.
Ir tai galima pasakyti ne tik apie Airiją, bet ir apie daugelį kitų ES šalių.
Tad naujos emigracijos bangos dėl mokesčių didinimo Lietuvoje vargu ar galima tikėtis, tuo labiau kai tebetvyro tokia nežinia dėl euro zonos ateities.